Komplekse taip pat bus papildomos sporto erdvės: kovos menų salė, treniruočių ir užsiėmimų patalpos, inventorinės bei trenerių zonos. Vienas svarbiausių šio etapo sprendinių – naujų erdvių integravimas į jau veikiantį kompleksą. Pastatai bus sujungti bendru holu ir judėjimo sistema, kuri leis lankytojams patogiai naudotis skirtingomis paslaugomis vieno apsilankymo metu, sukuriant vientisą sporto ir sveikatingumo centrą.

Dėkojame Kupiškio rajono savivaldybei už pasitikėjimą ir partnerystę įgyvendinant šį projektą. Mūsų komandai linkime sklandžių ir sėkmingų darbų šiame etape!

Renginio programoje taip pat vyko diskusija apie skaitmenizacijos taikymą statybų sektoriuje, kurioje buvo aptariami praktiniai iššūkiai ir realios patirtys, su kuriomis susiduria projektų komandos ir partneriai.

Po pranešimų dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po Gargždų sporto centrą, kurios metu Infes komanda pristatė projekto įgyvendinimo eigą, dalijosi informacija apie iškilusius iššūkius ir atliktus sprendimus.

Dėkojame „Dalux“ už kvietimą ir puikų renginį. Taip pat ačiū mūsų komandos nariams už profesionaliai pristatytą patirtį, įsitraukimą ir dalijimąsi praktinėmis įžvalgomis!

Mokymų ciklas apėmė keturias gyvas, pilnos dienos sesijas, papildytas nuotolinėmis „follow-up“ sesijomis, praktinėmis užduotimis ir treniruotėmis. Tai leido nuosekliai taikyti įgytas žinias realiose darbo situacijose. Programos metu daug dėmesio buvo skirta pasiruošimui deryboms, strategijų kūrimui, derybų psichologijai, efektyviam grįžtamajam ryšiui, pasitikėjimo kūrimui, sudėtingų situacijų ir manipuliacijų valdymui bei konkursinių derybų praktikai.

Nors šis mokymosi ciklas jau baigtas, net neabejojame, kad patirtis ir įrankiai, kuriuos gavome, formuos kasdienę darbų praktiką. Šią mūsų transformaciją taikliai apibendrino mokymų trenerė Rūta Vapsvaitė-Vyšniauskė:

„Penkis mėnesius dirbau su komanda, kuri žinojo vieną tiesą – derybose svarbiausia kaina. Šiandien jie žino kitą tiesą: už kainos slypi interesai, o už kontrakto – santykis. Išmoko deryboms ruoštis, klausti ir klausytis, kurti pridėtinę vertę ir pasitikėjimą. Buvo iššūkių, buvo abejonių, bet būtent tai pavertė šiuos mokymus tikra patirtimi. Dėkoju šiai komandai už atvirumą, už drąsą keistis ir už kiekvieną nepatogų klausimą.“

Dėkojame trenerei ir „Institute of Winning Negotiations“ už profesionalią mokymų programą ir, žinoma, mūsų komandai už norą tobulėti bei aktyvų įsitraukimą!

Be bendrųjų mokymų, organizuojame ir profesinius mokymus skirtingų sričių darbuotojams – stipriname derybų, projektų valdymo bei kitas specifines kompetencijas, reikalingas darbo kasdienybėje. Taip pat didelį dėmesį skiriame vadovavimo kompetencijų stiprinimui. Vadovai nuolat gilina žinias apie darbą su žmonėmis – mokosi teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, vesti individualius pokalbius, geriau suprasti savo vaidmenį organizacijoje ir stiprinti lyderystės įgūdžius.

Mokymosi kultūrą puoselėjame ne tik dalyvaujant mokymuose, bet ir dalinantis žiniomis tarpusavyje. Kviečiame darbuotojus po mokymų dalintis medžiaga su kolegomis – taip kuriame bendrą žinių bazę ir augame kartu. Taip pat visus skatiname dalintis idėjomis apie mokymus, kuriuose norėtų dalyvauti ar apie kuriuos yra girdėję gerų atsiliepimų. Geriausias tobulėjimas vyksta tuomet, kai jis yra bendras ir nuolat plėtojamas procesas.

Kasmet sausio mėnesį švenčiame įmonės gimtadienį – tai ypatinga proga susiburti ir pasidžiaugti visais komandos pasiekimais, „Infes“ augimu, dėl ko kiekvienais metais tampame vis stipresni! 

Statybininkų diena

Kiekvieną rugsėjį švenčiame savo ypatingą dieną – Statybininkų dieną. Tai prasminga proga sustoti, įvertinti nuveiktus darbus ir pabūti kartu su komanda. Šia proga lankomės kiekviename mūsų objekte, kur gyvai susitinkame su kolegomis, juos sveikiname ir dėkojame už jų kasdienį darbą, atsidavimą bei profesionalumą. Tai laikas, kai galime pasidalyti patirtimis, pasidžiaugti rezultatais ir dar labiau sustiprinti bendrystę.

Teminės dienos

Kartais minint tam tikras šventes, nevengiame pasilinksminti „kitaip“! Pavyzdžiui, Mokslo ir žinių dieną praleidome prisimindami vaikystę. Vieniems tai reiškė susipinti kaseles, kitiems – iš spintos ištraukti pirmąsias mokyklines uniformas. Savo šventės vietą išdabinę kardeliais, o stalą nukrovę mokyklos laikų gardumynais, rinkome šauniausią rugsėjo 1-osios kostiumą.

Komandos susibūrimai

„Infes“ komandoje – daug krepšinio aistruolių, todėl nevengiame kartu susirinkti pažiūrėti krepšinio varžybų. Įsirengiame poilsio zoną ir kartu stebime rungtynes, o kad būtų smagiau – surengiame rezultatų spėjimo varžybas. 

Be abejonės, drauge paminime ir Velykas, Kūčias, Kalėdas bei kitas didžiąsias metų šventes. 

Mūsų renginiai ir susibūrimai yra vieta, kur galima susipažinti su kolegomis iš skirtingų skyrių, dalintis idėjomis, atrasti naujų bendrų pomėgių. Tai ne tik puiki proga pamiršti rutiną, bet ir būdas mums visiems augti kartu.

Mūsų įmonės motociklų entuziastai puikiai žino, kaip po darbo pasileisti į nuotykius vingiuotais keliais. Čia susirenkame ne tik pasivažinėti, bet ir pasidalyti kelionių įspūdžiais, įdomiais nutikimais bei kartu planuoti ateities maršrutus. Nesvarbu, ar esate ilgametis vairuotojas, ar tik neseniai įgijote A kategorijos vairuotojo pažymėjimą – vietos užteks visiems norintiems pajusti laisvės dvelksmą kartu su komanda.

„Infes“ krepšinio klubas

Kuriame tarpusavio ryšį ne tik ofise, bet ir aikštelėje. Šis mūsų klubas skirtas visiems, mėgstantiems paprakaituoti ir patirti komandinio žaidimo dvasią. Žaisti renkamės kiekvieną pirmadienį – taip užsitikriname puikią nuotaiką visai savaitei. Kiekvienas žaidimas – proga patirti pergalės džiaugsmą ar tiesiog smagiai praleisti laiką su komanda.

„Infes“ bėgimo ir ėjimo klubas

Šis klubas skirtas tiems, kurie mėgsta judėjimą, gamtos grožį ir sveiką gyvenimo būdą. Susitinkame dalytis patirtimi, motyvuoti vieni kitus ir palaikyti sportines ambicijas. Dalyvaujame įvairiuose maratonuose, varžybose ir žygiuose, o svarbiausia – kiekvieną kartą grįžtame ne tik su įveiktais kilometrais, bet ir su plačiomis šypsenomis.

„Infes“ menų klubas

Visuomet kviečiame prisijungti ir prie mūsų menų klubo, kur meno kampeliai tampa mūsų pasaulio dalimi. Lankome parodas, muziejus, filmų premjeras ir mėgaujamės smagiomis ekskursijomis. Tikime, kad menas praturtina gyvenimą, todėl bent kartą per mėnesį stengiamės išplėsti savo akiratį su puikia kompanija.

„Infes“ šokių klubas

Šokių klubas skirtas visiems, norintiems linksmai ir energingai praleisti laiką! Šokiai yra puikus būdas atsipalaiduoti po darbo dienos, lavinti kūną, gerinti koordinaciją ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Dažniausiai čia mokomės salsos žingsnelių ir kuriame choreografijas, tačiau, esant norui, išbandome ir kitus šokių stilius. Naujokams ankstesnė patirtis nebūtina, svarbiausia noras ir smalsumas!

„Infes“ pirtininkų klubas

Tai pirties ritualų entuziastai, susitinkantys ne tik atsipalaiduoti, bet ir stiprinti sveikatą bei imunitetą. Čia kartu mokomės apie pirties kultūrą, dalijamės patarimais ir kuriame bendrystę per sveikatinančius seansus. Kartu mažiname stresą, geriname kraujotaką ir tiesiog mėgaujamės gera kompanija. Tikime, kad šiame klube puoselėjame tiek savo fizinę, tiek emocinę gerovę!

„Infes“ keliautojų klubas

Keliautojų klubas vienija visus, norinčius kartu leistis į atradimus – nuo pėsčiųjų žygių ir dviračių išvykų iki kelionių autobusu ar traukiniu. Čia susipažįstame su istorija, architektūra, dalijamės įspūdžiais ir stipriname bendrystę neformalioje aplinkoje. Kartais išvykoms suteikiame intrigos – maršrutą planuoja tik viena klubo grupelė, o kiti jį sužino tik kelionės dieną. Klubo šūkis: „Pasaulis yra mūsų kiemas – tyrinėkime jį kartu!“

„Infes“ padelio klubas

Tai klubas visiems, norintiems išbandyti vieną sparčiausiai populiarėjančių sporto šakų. Čia ne tik žaidžiame, bet ir treniruojamės su treneriu, palaipsniui tobulindami padelio įgūdžius ir techniką, kad galėtume dalyvauti aukštesnio lygio pasižaidimuose bei atstovauti „Infes“ turnyruose. Komandinį ryšį stipriname ir po treniruočių dalindamiesi įspūdžiais!

Visai netrukus Žemynos gatvėje kylantis lopšelis-darželis bus šiuolaikiška, funkcionali ir tvari ugdymo erdvė. Baigus visus darbus, trijų aukštų A++ energinio naudingumo klasės pastate vietą ras net 280 vaikų. Projektas orientuotas ne tik į funkcionalumą, bet ir į aplinkos kokybę, todėl pastato architektūra derinama su aplinka. Siekiama, kad naujasis darželis taptų organiška rajono dalimi ir būtų atviras platesnei bendruomenei.

Vainiko iškėlimo šventė, be abejonės, yra visų projekte dalyvaujančių komandų darbo rezultatas. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus vystymo kompanijai, taip pat visiems, kurie kartu pasidžiaugė šiuo svarbiu etapu!

Projektas apima 12 aukštų bendrabučio pastato, kurio plotas siekia beveik 9 000 m², kapitalinį remontą ir modernizavimą. Numatyti sprendiniai orientuoti į pastato techninės būklės gerinimą, energinio efektyvumo didinimą bei patogesnių ir funkcionalesnių erdvių sukūrimą.

Darbų metu planuojama atnaujinti pastato fasadus ir stogą, pakeisti langus, duris ir liftus, atlikti vidaus patalpų perplanavimą bei kapitalinį remontą. Taip pat bus modernizuojamos visos pagrindinės inžinerinės sistemos – šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, elektros, gaisrinės ir apsaugos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pastato pritaikymui žmonėms su negalia bei aplinkos sutvarkymui.

Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus Gedimino technikos universitetui už pasitikėjimą ir linkime sėkmės visai projekte dirbsiančiai komandai!

Pagr. nuotrauka – asociatyvi (©Unslpash)

Atnaujinamas pastatas Palangos centre ruošiamas naujam gyvenimui – tapti šiuolaikiška kino ir kultūros erdve, atvira miestui, bendruomenei ir svečiams. Po rekonstrukcijos čia įsikurs Regioninė filmoteka, kuri reikšmingai prisidės prie kino kultūros sklaidos Vakarų Lietuvoje ir papildys Palangos kultūrinį veidą nauju traukos tašku.

Iškeltas vainikas žymi ne tik darbų progresą, bet ir bendrą komandinį rezultatą. Nuoširdžiai dėkojame partneriams – Lietuvos kino centrui – už pasitikėjimą, taip pat visai komandai, dirbančiai objekte, už atsakingą darbą, susitelkimą ir kasdienes pastangas. Linkime sėkmės užbaigiant likusius darbus ir nekantriai laukiame projekto pabaigos!

Įgyvendinus projektą, bus sukurta šiuolaikiška, policijos vertybes atspindinti architektūra, darniai integruota į aplinkinę urbanistinę ir gamtinę aplinką. Naujo objekto statyba leis sukoncentruoti veiklą vienoje vietoje bei sudarys geresnes sąlygas tiek darbuotojams, tiek gyventojams.

Esame dėkingi partneriams už pasitikėjimą ir galimybę prisidėti prie visuomenei reikšmingo projekto įgyvendinimo. Linkime sėkmingo ir sklandaus darbų proceso čia dirbsiančiai mūsų komandai!

Daugiau apie projektą kviečiame paskaityti „Verslo žinios“ pranešime.

Gargždų sporto centras – moderni daugiafunkcė sporto ir sveikatingumo erdvė, kurioje įrengtas baseinas su keturiais 25 metrų ilgio takeliais, SPA zona su pirtimis ir sūkurine vonia, tribūnos, rūbinės bei administracinės patalpos. Universali sporto salė talpina daugiau nei 1 200 žiūrovų. Įgyvendinus projektą, rajono sporto komandos ir gyventojai gavo modernią, patogią ir funkcionalią erdvę treniruotėms, varžyboms ir aktyviam laisvalaikiui.

Sendvario „Saulės“ mokykla – 8 tūkst. m² ploto pastatas Trušelių kaime – jau priima iki 230 ikimokyklinukų ir 550 mokyklinio amžiaus vaikų. Pastate veikia įvairios ugdymo grupės, sporto salės, treniruoklių ir kultūros salės, bibliotekos patalpos, įrengta visa lauko infrastruktūra su sportui skirta aplinka. Projektas sustiprino bendruomenę, pagerino rajono švietimo ir sporto galimybes bei sukūrė kokybišką aplinką vaikų ugdymui.

Dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei už pasitikėjimą, mūsų komandai už profesionalų darbą, o renginio organizatoriams – už šiltą priėmimą bei įvertinimą, kuris įkvepia ir toliau siekti aukščiausios kokybės visuose mūsų projektuose.

Aukso medaliai mums buvo įteikti už Dainų slėnio ir Vilniaus Kongresų rūmų rekonstrukcijas. Dainų slėnis, turintis ilgametę tradiciją kaip dainų ir šokių šventės vieta, po rekonstrukcijos tapo šiuolaikiška miesto kultūros ir poilsio erdve. Vilniaus Kongresų rūmai, rekonstruoti laikantis aukščiausių akustinių ir technologinių standartų, tapo viena moderniausių koncertinių erdvių Baltijos šalyse.

Sidabro medalius gavome už Naujosios Akmenės sporto ir sveikatingumo centro rekonstrukciją bei Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimą. Naujosios Akmenės centre buvo įrengtas baseinas, pramogų zona su nusileidimo kalneliu, fitneso ir sporto salės, kavinės patalpos ir saulės elektrinės, tad pastatas tapo svarbiausiu sporto bei sveikatingumo centru rajone. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre po rekonstrukcijos vienu metu gali apsilankyti daugiau nei 1 100 žiūrovų, o pastatas tapo funkcionalesnis ir patogesnis, išsaugant paveldosaugos vertybes.

Šie įvertinimai patvirtina mūsų komandos profesionalumą ir gebėjimą įgyvendinti sudėtingus projektus, kurie ženkliai prisideda prie miestų kultūrinio ir infrastruktūrinio vystymosi. Nuoširdžiai dėkojame projekto užsakovams – Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro komandai, Akmenės rajono savivaldybei ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui – už pasitikėjimą. Taip pat dėkojame mūsų projektų direktoriams Mariui Danisevičiui, Konstantinui Stechui ir Edvinui Bogumilo už lyderystę ir profesionalų jų ir komandų darbą.

Daugiau informacijos ir akimirkų iš apdovanojimų galite rasti Lietuvos pramonininkų konfederacijos pranešime. 

Renginio metu buvo aptarti svarbiausi šių metų iššūkiai: reguliavimo pokyčiai, leidimų išdavimo procesų modernizavimas, tiekimo grandinių stabilumas, Z kartos įtraukimas į statybų profesijas, ekonominės prognozės bei didelių projektų įgyvendinimo praktikos. Šios temos išlieka ypač aktualios atsižvelgiant į sparčiai kintančią rinkos aplinką ir sektoriaus transformaciją.

Forume taip pat vyko diskusija apie miestų ir regionų plėtros kryptis. Joje dalyvavo ir mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius, kartu su kitais ekspertais dalijęsis įžvalgomis apie tvarių ir funkcionalių urbanistinių sprendimų raidą.

Džiaugiamės turėję galimybę prisidėti prie konstruktyvaus dialogo, pasidalinti patirtimi ir sustiprinti bendradarbiavimą su sektoriaus partneriais. Tikime, kad renginyje išsakytos mintys ir naujos įžvalgos taps reikšmingu pagrindu tolimesnei statybų sektoriaus pažangai.

Dėkojame organizatoriams ir visiems dalyviams už vertingas diskusijas!

Naujame centre veikia dienos centras, edukacijų ir konsultacijų centras bei poilsio ir nuoseklaus lavinimo erdvės, užtikrinančios saugią ir patogią aplinką visiems lankytojams. Patalpos įrengtos pagal aukščiausius prieinamumo standartus – nuo įėjimų be laiptų iki patogių sanitarinių mazgų – todėl kiekvienas čia gali jaustis komfortiškai.

Didžiuojamės prisidėję prie šio svarbaus socialinio projekto įgyvendinimo. „Harmonijos miestas“ suteikia ne tik erdvę vaikams su negalia, bet ir galimybę jų šeimoms grįžti į darbo rinką, pasinaudojant socialinės globos paslaugomis, terapiniais užsiėmimais, psichologiniu palaikymu bei edukacinėmis programomis.

Projektas 2024 metais pelnė nominaciją „Už investicijas į žmogų“ prestižiniuose „Europos burės“ apdovanojimuose, kurie vertina iniciatyvas, gerinančias gyvenimo kokybę. Šis pripažinimas dar kartą įrodo „Harmonijos miesto“ socialinę reikšmę ir teigiamą poveikį visam Panevėžio regionui.

Dėkojame partneriams už pasitikėjimą, galimybę prisidėti prie šio projekto ir gražią atidarymo šventę, o mūsų komandai – už profesionalų ir atsakingą darbą. Tegul „Harmonijos miestas“ tampa vieta, kur kiekvienas vaikas ir jo šeima jaučiasi saugūs, palaikomi ir įkvėpti.

Daugiau akimirkų iš renginio rasite sekunde.lt portalo pranešime.

Mokymų metu mūsų komanda įgijo žinių ir praktinių įgūdžių, kaip atpažinti pavojus ir tinkamai į juos reaguoti, kaip veikti išgirdus civilinės saugos sirenas, sudaryti šeimos veiksmų planą ir paruošti išvykimo krepšį. Taip pat susipažinome su kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis ir kitais svarbiais saugos objektais.

Tikime, kad kiekvienas nelaimės akivaizdoje turėtų mokėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais, todėl šiemet šių mokymų organizavimą parėmėme per Pyragų dieną surinktomis lėšomis – kolegų surinktas pinigų sumas įmonė padvigubino. Taip siekiame prisidėti prie nemokamų mokymų prieinamumo ir gyvybiškai svarbių įgūdžių sklaidos.

Dėkojame Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui už vertingas žinias. Daugiau apie mokymus kviečiame sužinoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje.

Vizito metu pristatėme projekto eigą, statybos procesų specifiką ir iššūkius, su kuriais susiduriame įgyvendindami vieną reikšmingiausių sporto infrastruktūros projektų sostinėje. Komisijos nariai susipažino su taikomais darbuotojų saugos sprendimais, skirtais apsaugai nuo kritimo iš aukščio ir kitų rizikų valdymui. Statybvietėje pademonstravome darbų organizavimo aukštyje praktiką, naudojamos įrangos ir jos būklės tikrinimo procesus, taip pat prevencines priemones, įdiegtas angų ir kraštų apsaugai. Svečiai galėjo iš arti įvertinti, kaip realiai įgyvendiname saugos standartus, ir užduoti aktualius klausimus, o diskusijų metu apsikeista vertingomis įžvalgomis apie pažangius metodus bei saugos kultūros stiprinimą.

Lengvosios atletikos maniežas yra vienas didžiausių pastarųjų metų sporto infrastruktūros projektų Vilniuje. „Infes“ vykdo visus statybos darbus ir rengia darbo projektą. Trijų aukštų, 11 tūkst. kv. m ploto manieže bus įrengtas 200 metrų ilgio bėgimo takas, treniruočių ir varžybų erdvės lengvaatlečiams, pagalbinės ir sportui skirtos patalpos. Baigus statybas čia vienu metu galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybų metu objektas priims apie 600 žiūrovų. Projektuojant siekiama harmoningai integruoti pastatą į aplink esančią urbanistinę ir gamtinę aplinką, architektūrą. Dar vasarą įkasta simbolinė kapsulė pažymėjo šio projekto pradžią ir miesto įsipareigojimą kurti modernią, lengvosios atletikos bendruomenei svarbią infrastruktūrą.

Dėkojame komisijai už vizitą ir konstruktyvų dialogą. Tikime, kad dalijimasis patirtimi, gerosiomis praktikomis ir atvira diskusija prisideda prie dar saugesnės statybų aplinkos kūrimo bei stiprina viso sektoriaus atsakomybės kultūrą.

Terminalo rekonstrukcijos metu buvo modernizuotos atvykimo ir išvykimo zonos, išplėstos bagažo atsiėmimo, Šengeno ir ne Šengeno atvykimo erdvės. Taip pat įrengtos patogios laukimo, poilsio ir apsipirkimo zonos, siekiant užtikrinti funkcionalumą, komfortą ir efektyvumą keleiviams.

Projektas turi didelę reikšmę visai Lietuvai – atnaujintas terminalas galės priimti daugiau keleivių bei pagerins skrydžių aptarnavimo operatyvumą. Tai svarbus žingsnis oro uostų tinklo plėtrai ir šalies susisiekimo sistemos stiprinimui.

„Rekordiniai keleivių srautai Kaune jau kurį laiką gerokai viršijo projektinius terminalo pastato pajėgumus. Sėkmingai įgyvendinta rekonstrukcija leidžia jungti vis aukštesnę pavarą – kokybiškai aptarnauti kur kas gausesnius keleivių srautus ir kartu su partneriais suteikti aukštesnio lygio keleivių patirtį negu iki šiol. Oro uosto modernizacija jau dabar reikšmingai sustiprina Kauno, kaip svarbaus regionui susisiekimo ir logistikos mazgo, pozicijas“, – sakė Simonas Bartkus, generalinis AB „Lietuvos oro uostai“ direktorius.

Nuoširdžiai dėkojame AB „Lietuvos oro uostai“ už pasitikėjimą, sklandų bendradarbiavimą ir gražią šventę! Taip pat ačiū mūsų komandai už profesionalumą bei atsakingą darbą.

Daugiau akimirkų iš atsinaujinusio oro uosto rasite 15min.lt pranešime.

„Statybų forumas“ kasmet suburia svarbiausius sektoriaus atstovus aptarti pagrindinių temų, formuojančių visos statybų rinkos kryptį. Šių metų renginyje daug dėmesio bus skiriama leidimų išdavimo procesų spartinimui, investicijų ir finansavimo tendencijoms, darbo jėgos iššūkiams, statybų kainų prognozėms bei sektoriaus reputacijos klausimams.

Renginys jau septynerius metus iš eilės tampa platforma, kurioje susitinka rangovai, vystytojai, architektai, inžinieriai, viešojo sektoriaus ir finansų institucijų atstovai. Tai puiki proga pasidalinti patirtimi, išgirsti ekspertų įžvalgas bei diskutuoti apie sprendimus, galinčius prisidėti prie tvaresnės ir efektyvesnės statybų rinkos kūrimo.

Labai kviečiame sektoriaus profesionalus ir partnerius prisijungti prie renginio bei kartu pažvelgti į statybų sektoriaus ateitį iš skirtingų perspektyvų! 

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją – „Verslo žinių“ svetainėje.

Per pastaruosius mėnesius projekte jau įgyvendinti paruošiamieji darbai, todėl netrukus bus pradėtas kitas statybų etapas. 

Mažeikių sporto ir pramogų centras – tai ambicingas Mažeikių rajono savivaldybės projektas, kurio tikslas – sukurti daugiafunkcį objektą, tenkinantį įvairius bendruomenės poreikius. Daugiau nei 10 000 m² ploto kompleksą sudarys dviejų aukštų pastatas su rūsiu, suprojektuotas pagal architektūrinę koncepciją „Kalva“. Pirmajame aukšte bus įrengta universali salė, talpinanti daugiau nei 1500 žiūrovų, baseino zona su SPA centru bei komercinės erdvės lankytojų aptarnavimui. Antrajame aukšte numatytos sporto ir treniruočių salės, administracinės patalpos, konferencijų bei VIP zonos. Projektuojami sprendimai užtikrins aukštą energetinį efektyvumą, komfortą ir ilgaamžiškumą.

Užbaigus darbus, Mažeikių miestas įgis modernų visuomeninės paskirties objektą, kuris taps svarbiu traukos centru sporto ir kultūros renginiams. Šis kompleksas prisidės prie aktyvaus gyvenimo būdo puoselėjimo, bendruomeniškumo stiprinimo bei regiono patrauklumo didinimo. 

Nuoširdžiai dėkojame Mažeikių rajono savivaldybei už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, taip pat merei Rūtai Matulaitienei, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei bei visiems svečiams, dalyvavusiems šventėje, už gražią ceremoniją ir bendrystę. Dėkojame ir mūsų komandai už profesionalų bei atsakingą darbą – linkime sėkmės žengiant į kitą statybų etapą!

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Mažeikių rajono savivaldybe, kuri aktyviai investuoja į miesto infrastruktūrą ir gyventojų gerovę. Kaip informuoja Mažeikių rajono savivaldybė:

„Paruošti pagrindai sporto salės grindims, automobilių stovėjimo aikštelei, taip pat intensyviai įrenginėjami poliai sporto salės zonoje. Įrengti lauko vandentiekio, nuotekų, lietaus, elektros inžineriniai tinklai, perkelta dujų atšaka. Iki metų pabaigos planuojami intensyvūs darbo projekto rengimo darbai, planuojama užbaigti pamatų įrengimo darbus ir pradėti sporto salės antžeminės dalies betonavimo ir montavimo darbus.“

„Infes“ komanda atsakinga už viso komplekso statybos darbus. Modernus, daugiau nei 10 000 m² ploto pastatas bus suprojektuotas pagal architektūrinę koncepciją „Kalva“ ir taps reikšmingu traukos centru tiek sporto entuziastams, tiek kultūros renginių lankytojams. Čia suplanuotos įvairios paskirties sporto salės, baseino zona su SPA centru, treniruočių erdvės, konferencijų salė bei VIP zonos. Kompleksas bus pritaikytas tiek profesionaliems sportininkams, tiek visai bendruomenei.

Užbaigus projektą, Mažeikių miestas įgis modernų daugiafunkcį centrą, kuris taps svarbia vietos bendruomenės dalimi ir prisidės prie miesto kultūrinio bei sportinio gyvenimo plėtros.

Kviečiame pažiūrėti Mažeikių rajono savivaldybės vaizdo įrašą ir pamatyti išskirtinio projekto pradžią! 

„Infes“ komanda džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio atsinaujinimo. Rekonstrukcijos metu atnaujinta daugiau kaip 2,8 tūkst. kv. m ploto erdvių: įrengtos naujos priėmimo, laukimo, apžiūrų ir tyrimų zonos, atnaujintos inžinerinės sistemos, įdiegtas vėdinimo ir kondicionavimo sprendimai. Patogesniam pacientų priėmimui įrengti informaciniai ekranai ir savitarnos terminalai, o visos erdvės pritaikytos sklandžiam ir saugiam medikų darbui.

„Tokie projektai primena, kad statybos – ne tik techninis procesas, bet ir atsakomybė už žmonių saugumą bei gerovę. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie pokyčių, kurie tiesiogiai gerina sveikatos paslaugų kokybę. Dėkojame RVUL komandai už pasitikėjimą ir sklandų bendradarbiavimą“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Modernizuotas skyrius padės dar geriau organizuoti darbą, pagerins medikų darbo sąlygas ir pacientų patirtį. Projektas įgyvendintas pagal programą „Naujos kartos Lietuva“.

Daugiau informacijos apie šventę galite rasti RVUL pranešime. 

Atidarymo ceremonijoje netrūko šventinės nuotaikos – po sveikinimų ir simbolinio juostelės perkirpimo svečiai galėjo apžiūrėti naująsias salės erdves. Esame be galo dėkingi už įvertinimą – šventės metu meras apdovanojo mūsų komandą – gavome padėką už įgyvendintus darbus. 

Šiame projekte įrengtos modernios treniruočių ir varžybų zonos, imtynių bei treniruoklių salės, persirengimo kambariai, o žiūrovams – 500 vietų tribūna. Pastatas sujungtas su šalia esančiu baseinu, todėl sporto ir laisvalaikio veikloms čia viskas – vienoje vietoje.

„Rokiškio sporto salės projektas mums buvo galimybė prisidėti prie miesto, kuris aktyviai auga ir stiprina savo bendruomenę. Džiaugiamės, kad kartu su partneriais galėjome sukurti erdvę, kuri kviečia judėti, sportuoti ir susiburti. Tokie projektai visuomet primena, kiek daug gali duoti darnus bendradarbiavimas ir tikėjimas bendra idėja“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Dėkojame Rokiškio rajono savivaldybei už pasitikėjimą ir sklandų bendradarbiavimą. Didžiuojamės galėję prisidėti prie šio projekto ir tikime, kad naujoji sporto salė taps vieta, kurioje susitinka sportas, jaunatviška energija ir bendruomenės dvasia.

„Tvarumas mums – ne papildoma veiklos sritis, o principas, kuris lemia kiekvieną sprendimą. Statybų sektoriuje tai reiškia ne tik technologijas ar reglamentų laikymąsi – tai atsakomybė rinktis sprendimus, kurie daro ilgalaikį poveikį aplinkai, žmonėms ir verslo kultūrai. Tvarumas grindžiamas pasitikėjimu, o jis prasideda nuo nuoseklaus veikimo. Todėl pirmiausia įsivardinome, kas mums svarbu – savo vertybes, prioritetus ir tai, kokią atsakomybę prisiimame už savo poveikį“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Šioje ataskaitoje pirmą kartą aiškiai susidėliojome, kur esame šiandien – kokį poveikį darome aplinkai, kokias priemones jau pritaikėme, kokių iššūkių turime ir kur dar matome erdvės augti. Tai padeda ne tik įvertinti dabartį, bet ir priimti tvirtesnius sprendimus dėl ateities.

„Ši ataskaita – ne formalumas, o mūsų veiklos kryptingumo įrodymas. Tvarumo principus diegiame sąmoningai: investuodami į inovacijas, darbuotojų gerovę, aplinkosauginius sprendimus ir skaidrumą. Mūsų tikslas – ne prisitaikyti prie esamų standartų, o juos kelti kartu su partneriais, kolegomis ir visa bendruomene“, – pabrėžia A. Markevičius.

Kas svarbiausia šioje ataskaitoje?

• Atliktas dvejopo reikšmingumo vertinimas – pirmą kartą įsivertinome ne tik savo poveikį aplinkai ir visuomenei, bet ir tai, kaip aplinkos, socialiniai bei valdymo veiksniai veikia pačią organizaciją. Taip išsigryninome temas, kurios šiandien mums ir mūsų partneriams svarbiausios – nuo klimato kaitos iki atsakingos tiekimo grandinės.
• Pirmoji tvarumo strategija 2025–2027 m. – keturios pagrindinės kryptys: poveikio aplinkai mažinimas, darbuotojų gerovė, inovacijos ir atsakinga valdysena.
• Aiškūs žingsniai poveikiui mažinti: skaičiuojamos ŠESD emisijos, naudojami hibridiniai automobiliai, statybvietėse diegiami mažiau taršūs procesai, įrengtos saulės elektrinės.
• Komanda – mūsų stiprybė: visi dirba su neterminuotomis sutartimis, turime papildomą sveikatos draudimą, investuojame į mokymus. 2024 m. neužfiksuota nė vieno nelaimingo atsitikimo, o vadovybėje pasiektas lyčių balansas.
• Rizikos ir galimybės žalėjančioje rinkoje: aplinkosaugos srityje mūsų taikomi prevenciniai procesai veikia patikimai – nefiksuota incidentų, baudų ar nusižengimų. Žalėjant rinkai, tai tampa ne tik atsakomybe, bet ir galimybe: siekiame stiprinti lyderystę, siūlydami sprendimus, kurie viršija vis griežtėjančius tvarumo reikalavimus, ypač viešojo sektoriaus projektuose.
• Etika ir skaidrumas: parengėme Verslo etikos kodeksą, kuris veikia kaip anoniminis pranešimų kanalas, stiprinantis atsakomybę tiekimo grandinėje.
• Inovacijos: kasmet esame įsipareigoję įgyvendinti bent vieną naują sprendimą – nuo procesų skaitmenizavimo iki efektyvesnių įrankių ar metodų.

Stengiamės, kad ši ataskaita taptų daugiau nei formaliu dokumentu. Tikime, kad tai taps atviru žvilgsniu į mūsų kasdienybę, įrodymu, kad statybos gali būti atsakingos, pažangios ir kuriančios vertę ilgalaikėje perspektyvoje.

Visa tvarumo ataskaitą rasite ČIA.

Operacinių blokas buvo intensyviai naudojamas daugelį metų, todėl natūraliai pareikalavo atnaujinimo: ketinama atnaujinti vidaus erdves ir pritaikyti jas efektyvesniam darbų organizavimui bei sklandžiam pacientų srautų užtikrinimui.

Šis projektas – svarbi investicija į Vilniaus ir visos Lietuvos sveikatos apsaugos infrastruktūrą. Užbaigus darbus, ligoninė galės dar geriau atliepti pacientų poreikius ir užtikrinti aukščiausio lygio chirurginės pagalbos kokybę.

Dėkojame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės komandai už pasitikėjimą ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio reikšmingo sveikatos priežiūros projekto.

Mūsų komandos narys, verslo plėtros viešajame sektoriuje direktorius Dovydas Latvinskas dalyvavo konferencijoje „Viešieji pirkimai 2025“ ir diskusijoje „Sėkmės strategijos verslui. Kaip laimėti viešuosiuose pirkimuose?“. Renginyje jis dalijosi patirtimi ir įžvalgomis apie sėkmingų pirkimų praktiką.

Konferencijoje nagrinėjamos svarbiausios šių metų viešųjų pirkimų temos: politikos naujovės 2025–2026 m., sėkmės strategijos verslui, finansinių korekcijų iššūkiai, dirbtinio intelekto įrankiai pirkimuose bei specialistų pritraukimo klausimai.

Tokie renginiai skatina augti, mokytis ir kurti vertę. Mums svarbu ne tik tobulėti, bet ir prisidėti prie skaidresnių, tvaresnių viešųjų pirkimų Lietuvoje. Džiaugiamės galėdami dalintis patirtimi ir stiprinti partnerystes, kurios kuria ilgalaikę naudą mūsų klientams.

Planuojamas trijų aukštų, A++ energinės klasės pastatas turės 16 ugdymo grupių: dvi skirtas 1,5–3 metų vaikams, o likusios – 3–7 metų amžiaus vaikų ugdymui. Pastate bus įrengta universali sporto–aktų salė, po darbo valandų atvira bendruomenei, ir 95 kv. m ploto baseinas su persirengimo patalpomis bei dušinėmis. Naujasis darželis sudarys sąlygas apie 280 vaikų lankyti valstybinę ugdymo įstaigą arčiau namų jau kitais metais.

„Kiekvienas projektas mums – tai galimybė augti kartu su visuomene. Kapsulės įkasimas simbolizuoja ne tik naujo statybų etapo pradžią, bet ir mūsų tikslą sukurti darnią, saugią ir modernią aplinką vaikams. Esame pasiryžę įgyvendinti šį projektą su tokia pat atsakomybe ir atsidavimu kaip ir visus iki šiol – kad Pašilaičių rajone atsirastų vieta, kurioje vaikystė bus kupina atradimų ir džiaugsmo. Dėkojame Vilniaus vystymo kompanijai ir Vilniaus miesto savivaldybei už pasitikėjimą – drauge sieksime sklandaus darbo ir rezultatų, kuriais visi galėtume didžiuotis,“ – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio projekto ir kartu su partneriais kurti šiuolaikišką, bendruomenei atvirą erdvę, kurioje augs smalsūs ir kūrybingi vilniečiai. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus vystymo kompanijai už pasitikėjimą ir konstruktyvų bendradarbiavimą.

Atidarymo ceremonijoje skambėjo sveikinimai ir palinkėjimai, o po simbolinės juostelės perkirpimo svečiai galėjo apžiūrėti įspūdingas centro erdves. Pastate įrengta universali sporto salė su 1 400 vietų tribūnomis, 25 m baseinas su pakeliamu dugnu, treniruočių salės, vaikų kampelis bei SPA zona. Viskas sukurta taip, kad centras taptų ne tik varžybų arena, bet ir kasdiene bendruomenės susitikimų vieta.

„Gargždų sporto centras – tai projektas, puikiai atspindintis mūsų tikėjimą darna tarp žmogaus, miesto ir infrastruktūros. Realizuoti šią viziją buvo atsakingas ir įkvepiantis darbas, tad džiugu matyti jau baigtą projektą, kuris kviečia judėti, augti ir susiburti. Už tai esame labai dėkingi mūsų profesionaliai komandai, partneriams ir visiems, kurie bent dalele prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Nuoširdžią padėką norime skirti Klaipėdos rajono savivaldybei – už sklandų ir efektyvų bendradarbiavimą, kuris ne tik padėjo pasiekti puikų rezultatą, bet ir praturtino mūsų profesinę patirtį. Didžiuojamės, kad galime būti šios svarbios Klaipėdos rajono istorijos dalimi,“ – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Dėkojame Klaipėdos rajono savivaldybei ir Gargždų sporto centrui už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio projekto ir tikime, kad naujasis centras taps vieta, kurioje kasdien susitinka aktyvus laisvalaikis, sveikatingumas ir bendruomenės dvasia.

Rugsėjo 11–12 d. Birštone vyko Statybininkų dienos šventė, jau 26-ą kartą subūrusi daugiau kaip 500 statybų sektoriaus profesionalų iš visos Lietuvos. Tradiciškai šventėje susitiko statybų verslo, valdžios, mokslo ir švietimo institucijų, giminingų asociacijų bei organizacijų atstovai, o labiausiai pasižymėję šalies statybininkai buvo apdovanoti LR Seimo, Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir kitų organizacijų.

„Statybininkų dienos šventė – puiki proga sustoti ir pamatyti, kiek daug pasiekiame dirbdami išvien. Tokie susitikimai primena, kad statybų esmė – žmonės: jų profesionalumas, kūryba ir bendrystė kuria ilgalaikę vertę visuomenei. Džiaugiamės galėdami būti šios tradicijos dalimi ir kartu su visos Lietuvos statybininkais švęsti profesinę dieną,“ – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

„Infes“ komanda aktyviai įsitraukė į Statybininkų olimpiadą, kur rungėsi teniso, krepšinio ir taktinio šaudymo turnyruose. Olimpiadoje dalyvavo apie 150 sportininkų – azarto, geros nuotaikos ir draugiškos konkurencijos netrūko visą dieną.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos statybininkų asociacijai už puikiai suorganizuotą renginį ir rūpestį, leidusį šventei tapti prasmingu susitikimu visai šalies statybų bendruomenei.

Daugiau akimirkų iš šventės ir Statybininkų olimpiados rasite čia:

– Šventės nuotraukų galerija. (Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.)

– Olimpiados nuotraukų galerija. (Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.)

„Pasaka“ – išskirtinis „Nemunaičių“ kvartalo pastatas, įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos. Tai A++ energinės klasės, septynių aukštų, apie 8 700 kv. m. daugiabutis su 90 butų bei gydymo ir komercinėmis erdvėmis. Viena įdomiausių projekto detalių – trečiajame aukšte pritaikyta įtemptosios armatūros technologija, leidžianti virš jo iškelti dar penkis aukštus. Tokiu būdu kiemą užlieja daugiau šviesos, o erdvė išlieka atvira ir jauki.

„Vainiko iškėlimo tradicija visada primena, kad svarbiausia statybose yra žmonės – mūsų statybininkai. Jų kasdienis darbas, kruopštumas ir atsakomybė leidžia projektui augti. Šiandien turime progą jiems padėkoti. Ačiū komandai už profesionalumą, užsakovui „SBA Urban“ – už pasitikėjimą, o partneriams – už bendradarbiavimą. Ypatinga tai, kad „Pasaką“ įkvėpė M. K. Čiurlionio kūryba – tai bus ne tik modernus daugiabutis, bet ir prasminga „Nemunaičių“ kvartalo dalis, suteiksianti Kaunui naują gyvybingą erdvę“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Šventė subūrė „Infes“ komandą, užsakovą „SBA Urban“ ir projekto partnerius. Visi kartu sustojome akimirkai pasidžiaugti pasiektu rezultatu, padėkoti už bendrą darbą ir aptarti tolimesnius etapus.

„Ačiū, kad kuriate tikrą pasaką „Nemunaičiuose“ – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.. Ačiū už darbus, ačiū už bendradarbiavimą, na, o dabar reikia susitelkti, kad į savo namus pirmieji gyventojai įsikeltų jau 2026-ųjų pavasarį“, – ceremonijos metu sakė „Urban LIVE“, plėtojančios „Nemunaičius“, vadovas Andrius Mikalauskas.

Daugiabučio „Pasaka“ statybos – antrasis „Nemunaičių“ kvartalo plėtros etapas. Įgyvendinus visą viziją, ši vieta taps moderniu Kauno traukos centru, kur darniai susijungs gyvenimas, darbas, kultūra ir poilsis.

Kviečiame plačiau susipažinti su projektu ČIA.

Minėdami Mokslo ir žinių dieną, kartu su Klaipėdos rajono bendruomene atidarėme naują Sendvario „Saulės“ mokyklą su vaikų darželiu. Čia susiburė beveik 700 vaikų – nuo pačių mažiausių darželinukų iki vyresnių mokinių. Tai moderni ugdymo erdvė, sukurta taip, kad kiekvienas rastų saugią, šiuolaikišką ir įkvepiančią aplinką.

Atidarymo ceremonijoje netrūko šventinės nuotaikos – simboliškai perkirpta juostelė tapo ženklu, kad mokykla-darželis pasiruošusi priimti mažuosius. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie projekto, svarbaus visai Klaipėdos rajono bendruomenei.

„Simboliškai perkirpdami juostelę atveriame duris naujai, šiuolaikiškai mokyklai, kuri taps vieta vaikų džiaugsmui ir kūrybai. Kiekvienas toks projektas, prisidedantis prie žmonių gerovės, mums yra ypatingas. Nuoširdžiai dėkojame partneriams „Nter Asset Management“, Klaipėdos rajono savivaldybei, taip pat mūsų komandai – be jūsų visų ši ypatinga diena nebūtų įvykusi,“ – sako mūsų verslo plėtros viešajame sektoriuje direktorius Dovydas Latvinskas.

Tikime, kad ši nauja ugdymo įstaiga taps vieta, kurioje kasdien skambės vaikų juokas, o bendruomenė atras saugią ir šiuolaikišką aplinką.

Vienas neaiškumas – ir nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų. Nors statybų sektorius sparčiai modernėja, kokybės valdymas išlieka viena silpniausių jo vietų, kurioje pasitaiko klaidų. Tačiau ekspertai sutaria, kad klaidų tikimybę gali sumažinti prevencija bei skaitmeninės technologijos.

„Statybose nėra smulkmenų – kiekviena klaida turi savo kainą. Nuostolių mastas labai priklauso nuo klaidos ir projekto tipo. Mažesnės apimties brokas, pavyzdžiui, netinkamai atlikti apdailos darbai, gali lemti kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų. Tačiau rimtesnės klaidos gali tapti šimtatūkstantinėmis problemomis. O kai objektai priduodami su broku – tiek rangovas, tiek užsakovas susiduria su nemalonumais ir papildomais rūpesčiais“, – sako Mindaugas Jurkuvėnas, generalinio rangovo „Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui.

Jo teigimu, dažniausiai nuostoliai susiję ne tik su papildomomis medžiagų ar darbo sąnaudomis, bet ir su laiko praradimu, reputacijos žala ar net rizika prarasti būsimus projektus. „Pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad jau pastatyto pastato konstrukcijų jungiamieji varžtai neatitinka reikalavimų, jų keitimas reikalauja ardyti sienas, koreguoti darbus ir viską atstatyti“, – priduria ekspertas.

Tokios klaidos – ne pavienės. Statybose jos kartojasi dėl tų pačių sisteminių spragų: prasto planavimo, neaiškių atsakomybių ir klaidų nepastebinčios kontrolės. „Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių – kai kuriais atvejais projektiniai sprendiniai būna tarpusavyje nesuderinti – tuomet statybvietėje dirbanti komanda turi ieškoti sprendimų vietoje, kas gali sukelti rizikų kokybei. Pavyzdžiui, pažymėta siena, bet neaišku, kaip ją pritvirtinti – iš kokių medžiagų, kokiais tvirtinimo elementais. Statybininkas tada sprendžia pats – vienaip daro viename objekte, kitaip – kitame“, – atkreipia dėmesį M. Jurkuvėnas.

Klaidų grandinę dažnai papildo ir projekto dalių nesuderinamumas. Pasak M. Jurkuvėno, didesnio masto projektuose gali pasitaikyti sudėtingų situacijų, kai architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai tarpusavyje nesutampa – tuomet statybvietėje išlenda sistemų susikirtimai, kurių dokumentacijoje tiesiog nebuvo numatyta, todėl labai svarbu bendradarbiauti. „Papildomų klaidų gali kilti, kai projekte naudojama informacija nebūna laiku atnaujinta arba ne visus pasiekia naujausia dokumentacijos versija. Skubėjimas, nepakankama patirtis ar darbas su neaktualia projekto versija irgi gali lemti neteisingus sprendimus“, – pabrėžia jis.

„Be to, realybėje dažnai nepaisoma technologinės darbų sekos, todėl net naudojant kokybiškas medžiagas rezultatas gali būti prastas. Prie to prisideda ir tai, kad kai kuriais atvejais kokybės kontrolės procesai būna formalūs, todėl svarbu siekti sisteminio ir nuoseklaus vertinimo kiekviename etape. Jei darbai vertinami tik popieriuje, klaidos lieka nepastebėtos. Reali kontrolė turi būti sisteminė, o ne atsitiktinė – kiekvienas mazgas, kiekvienas sprendimas turi būti tikrinamas realiu laiku“, – akcentuoja M. Jurkuvėnas.

Technologijos mažina klaidų riziką ir formuoja kokybės kultūrą

Pasak eksperto, šiandienos technologijos leidžia išvengti daugelio klaidų, kurios anksčiau buvo įprastos statybose. Viena pagrindinių priemonių – statybų informacinis modeliavimas (BIM). „Šis įrankis leidžia dar projektavimo stadijoje vizualiai patikrinti, ar architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai tarpusavyje dera, ir iš anksto identifikuoti galimus konfliktus, pavyzdžiui, kai konstrukcija kertasi su inžineriniais tinklais“, – sako  M. Jurkuvėnas.

Modernios skaitmeninės priemonės, tokios kaip dronai, 3D skenavimas ar lazeriniai matavimo įrenginiai, leidžia sumažinti ir geometrinius netikslumus. „Jie tiksliai fiksuoja statinio geometriją ir leidžia vertinti montavimo kokybę realiu laiku“, – aiškina ekspertas. Anot jo, skaitmeninė dokumentų valdymo sistema taip pat padeda išvengti nesusipratimų, kai visi dalyviai dirba su ta pačia, aktualia projekto versija, mažėja klaidų rizika dėl pasenusios informacijos.

Svarbus vaidmuo tenka ir procesų standartizavimui. „Turime aiškiai apibrėžtus kontrolinius taškus, veikia vidinės kokybės patikros sistemos, naudojami skaitmeniniai patikros lapai – visa tai leidžia laiku pastebėti nukrypimus nuo technologinių reikalavimų ir greitai juos ištaisyti“, – sako M. Jurkuvėnas. Jo teigimu, mobiliosios aplikacijos leidžia statybvietės komandai operatyviai dalintis informacija, pažymėti problemas ir sekti jų sprendimo eigą.

Vis dėlto, jo nuomone, vien technologijų nepakanka. „Būtina ir aiški komunikacija tarp visų projekto dalyvių, kvalifikuoti darbuotojai ir sąmoningas požiūris į prevenciją kiekviename etape“, – reziumuoja  M. Jurkuvėnas.

Kokybės valdymas privalo tapti standartu

Lietuvoje kokybės kontrolės svarba statybų sektoriuje jau nekelia abejonių – tiek užsakovai, tiek rangovai vis dažniau kelia aukštesnius reikalavimus ne tik galutiniam rezultatui, bet ir pačiam procesui. Vis dėlto, kaip pastebi  M. Jurkuvėnas, praktinis kokybės procesų įgyvendinimas dar nevienodas. „Vienos įmonės taiko pažangius, sisteminius sprendimus, o kitur kokybės kontrolė vis dar suvokiama kaip formali pareiga, o ne vertės kūrimo dalis“, – sako jis. 

Didžiausias iššūkis, pasak pašnekovo, ne klaidų fiksavimas, o gebėjimas jų išvengti iš anksto. „Prevencijai reikia ne tik skaitmeninių priemonių, bet ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės kultūros visame projekte – nuo pirmųjų brėžinių iki paskutinio varžto. Viena iš sričių, kur Lietuva turi galimybę augti – tai sisteminis požiūris į kokybės valdymą, kurį sėkmingai taiko daugelis Vakarų Europos šalių. Pažangių šalių patirtis rodo, kad toks požiūris į kokybę veikia geriausiai tuomet, kai kiekvienas dalyvis žino savo atsakomybę. Skandinavijoje atsakomybės aiškiai paskirstytos kiekviename etape – ten kokybės kontrolė prasideda dar prieš pradedant darbus statybvietėje. Toks modelis padeda išvengti nereikalingų taisymų jau vykstant statybai“, – sako ekspertas.

Tuo tarpu Vokietijoje ypatingas dėmesys skiriamas dokumentacijos tikslumui ir procesų atsekamumui, o Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose plačiai taikomas BIM, pasak atstovo, jau seniai peržengė vien projektavimo etapą – jis naudojamas ir statybos priežiūrai bei kokybės stebėsenai. „Lietuvoje pokyčiai vyksta, tačiau, esminis lūžis įvyks tik tada, kai kokybė bus vertinama ne kaip papildomas reikalavimas. Kokybės valdymas turi būti ne papildoma užduotis, o savaime suprantamas standartas. Tik tada statybos Lietuvoje taps ne improvizacija, o tiksliai valdomu procesu“, – apibendrina  M. Jurkuvėnas.

„Įspūdį paliko statybų tempas, kokybė, inovatyvūs sprendiniai – pakeliamas dugnas, modernios salės, SPA zona Gargžduose. Taip pat džiugu girdėti, kad Seimo pirmininkas buvo sužavėtas „Saulės“ mokyklos statybų eiga ir įžvelgė jos potencialą kaip kartotinio projekto,“ – dalijosi mūsų projektų direktorius Mantas Šalčius.

Tokie vizitai – tai ne tik simbolinis gestas, bet ir visuomet laukiamas grįžtamasis ryšys, kuris skatina mus tobulėti. Labai vertiname ir Klaipėdos rajono savivaldybės palaikymą bei atvirus atsiliepimus apie sklandžią partnerystę.

Mūsų tikslas – kurti aplinką, kurioje augtų bendruomenės, o šie objektai neabejotinai prisidės prie aktyvaus ir kokybiško regiono gyventojų gyvenimo.

Daugiau apie vizitą – Klaipėdos rajono savivaldybės svetainėje. 

Projektas apima darbo projekto parengimą likusiai darbų apimčiai ir statybos užbaigimą. Bendra modernizuojama erdvė sieks 8 330 kv. m., o žiūrovams bus įrengta 1 839 vietos.

Architektūrinį sprendimą parengė „UP architektai“ – atnaujintos erdvės bus ne tik funkcionalios, bet ir organiškai įsilies į aplinkinę urbanistinę struktūrą.

Tikimasi, kad šis projektas reikšmingai prisidės prie kultūros plėtros Druskininkuose – atvers daugiau galimybių renginiams, kūrybinėms iniciatyvoms ir bendruomenės veikloms.

Dėkojame Druskininkų savivaldybei už pasitikėjimą ir džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio reikšmingo projekto.

11 tūkst. kv. m ploto objektas bus statomas per tris aukštus. Jame numatyta įrengti 200 m lengvosios atletikos bėgimo taką, treniruočių ir varžybų erdves lengvaatlečiams bei patalpas kitoms su sportu susijusioms veikloms. Objekto architektūra harmoningai įsilies į esamą miesto struktūrą – atsižvelgiant tiek į gamtinį, tiek į urbanistinį kontekstą.

Baigus darbus, pastatas talpins apie 400 sportininkų, o varžybų metu galės priimti iki 600 žiūrovų. Tikimasi, kad šis objektas taps reikšminga sporto infrastruktūros dalimi, prisidės prie sveikos gyvensenos skatinimo ir sudarys sąlygas augti naujai lengvosios atletikos sportininkų kartai.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios svarbios sporto vizijos įgyvendinimo. Ačiū už prasmingą pradžią!

Daugiau apie renginį bei projektą kviečiame paskaityti žemiau esančiame naujienų portalo „Alfa.lt“ pranešime.

Sporto pažadas ateičiai: įkasta kapsulė būsimame lengvosios atletikos manieže

Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone, adresu Žirmūnų 1H, iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas.

Tai – vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje. Ceremonijoje dalyvavo žinomi šalies lengvaatlečiai, sporto organizacijų bei sostinės atstovai.

Namai „sporto karalienei“

Disko metikai Mykolas ir Virgilijus Aleknos, Romas Ubartas, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, treneris Mantas Jusis, buvę sportininkai, o dabar sporto organizacijų vadovai ir kiti, prisijungę prie būsimojo sporto centro kapsulės įkasimo renginio, tvirtino, kad naujasis maniežas yra labai laukiamas visų sportininkų – jis ties kelią naujoms sporto karalienės – lengvosios atletikos – galimybėms ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Tai daugiau nei sporto objektas – tai investicija į mūsų talentų ateitį. Šis maniežas reikalingas ne tik profesionalams, bet ir visiems, kurie sportą renkasi kaip gyvenimo būdą. Laiškas kapsulėje – mūsų pažadas, kad lengvoji atletika Vilniuje turės tvirtus pamatus“, – renginyje kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Nuo kovo pabaigos teritorijoje šalia Tuskulėnų dvaro dirba rangovai, kurie 11 tūkst. kv. m ploto sporto kompleksą turėtų pastatyti iki 2027 m. pabaigos. Būsimas maniežas taps pagrindine lengvosios atletikos treniruočių erdve sostinėje – jo sporto technologija suprojektuota vadovaujantis World Athletics standartu.

Investicija į sostinės sporto infrastruktūrą

„Lengvoji atletika yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, išugdanti tokius pasaulio rekordininkus kaip vilnietis Mykolas Alekna. Dirbame, kad sostinėje būtų kuo daugiau kokybiškos sporto infrastruktūros ir pagaliau galime džiaugtis, kad turėsime aukščiausius standartus atitinkantį lengvosios atletikos maniežą. Jis ženkliai prisidės ir prie profesionalių sportininkų paruošimo, ir prie pridėtinės vertės kūrimo visai Lietuvai“, – per renginį mintimis dalijosi Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, kuruojantis sportą ir sveikatingumą.

Projekto įgyvendinimą koordinuojančios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė pabrėžė, kad šis projektas yra ne tik reikšminga investicija į sostinės sporto infrastruktūrą, bet ir atsakingo projektų valdymo pavyzdys.

„Šis maniežas bus glaudaus projektuotojų, rangovų ir projekto valdytojų bendradarbiavimo pavyzdys. Žmonės, kurie dirba prie šio projekto nuo pat pradžių, yra tikri sporto entuziastai, siekiantys sukurti pačią geriausią lengvosios atletikos erdvę. Lengvosios atletikos maniežas taps esmine treniruočių vieta ne tik sostinėje. Kartu su greta per kelerius metus iškilsiančia – šiuo metu projektuojama – nauja irklavimo baze sudarys vieną stipriausių sporto ašių Vilniuje“, – kalbėjo L. Joffė.

Darnus požiūris į aplinką

Statybas vykdančios bendrovės UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius pažymėjo, kad projektas yra vienas reikšmingiausių įmonės sporto infrastruktūros portfelyje.

„Šis projektas mums svarbus ne tik dėl apimties ir technologinio sudėtingumo – tai atsakomybė sukurti patikimą, ilgaamžę sporto erdvę, kuri atitiktų aukščiausius standartus. Mūsų tikslas – kad kiekvienas sprendimas statybose būtų kokybiškas, darnus ir tarnautų tiems, kurie šiuo maniežu naudosis kasdien“, – teigė A. Markevičius.

Pastatą projektavusios studijos „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas pabrėžė, kad kuriant būsimąjį sporto centrą ypatingas dėmesys skirtas jo integracijai į jautrią urbanistinę ir gamtinę aplinką.

„Sklypas yra tarp urbanizuoto Žirmūnų rajono, Neries pakrantės žaliųjų zonų ir Tuskulėnų dvaro memorialinio paminklo, tad architektūra turėjo reaguoti į visas šias erdves. Pastato tūriai suskaidyti, kad būtų vizualiai artimesni aplinkai, atveriantys ryšį su ja“, – komentavo A. Syrusas.

Žirmūnų lengvosios atletikos manieže vienu metu galės sportuoti iki 400 atletų, o varžybas stebėti – apie 600 žiūrovų.

Lengvosios atletikos maniežo erdvėje bus įrengtas 200 metrų ilgio 6 takelių bėgimo takas, 60 metrų sprinto takas, šuolių į aukštį, tolį, su kartimi bei trišuolio sektoriai, taip pat disko, ieties metimų ir rutulio stūmimo zonos.

Numatyta apšilimo zona, treniruočių salės, teisėjų, trenerių, medicinos bei administracinės patalpos, konferencijų salės, antidopingo kontrolės centras, kavinė, žiūrovų ir žiniasklaidos erdvės.

Daugiau apie projektą kviečiame skaityti žemiau esančiame Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.

Prasideda Naujojo arsenalo rekonstrukcijos darbai – pasirašyta preliminarioji sutartis

Lietuvos nacionalinis muziejus žengė reikšmingą žingsnį vieno svarbiausių savo padalinių – Naujojo arsenalo – atnaujinimo linkme. Praėjusią savaitę pasirašyta preliminarioji viešojo pirkimo sutartis su UAB „Infes“, pagal kurią prasidės kultūros objekto rekonstrukcijos darbai.

Preliminarioji sutartis apibrėžia pagrindinių sutarčių sąlygas – darbų terminus, kainas ir bendrąsias nuostatas, kurios negalės būti keičiamos. Numatyta, kad bus pasirašomos kelios pagrindinės rangos sutartys, priklausomai nuo darbų grafiko ir turimo finansavimo. Pirmąją planuojama pasirašyti dar šį mėnesį – netrukus po to prasidės ir paruošiamieji darbai.

Darbai truks 42 mėnesius, vertė – beveik 13 mln. Eurų

Numatoma, kad darbai truks 42 mėnesius, o projekto vertė siekia 12 988 449,23 euro su PVM. Projektas bus vykdomas etapais, kas leis efektyviau planuoti finansinius srautus ir darbų eigą.

Pirmieji darbai bus mažai matomi visuomenei – tai bus griovimo, kasimo, inžinerinių tinklų ruošimo ir kiti paruošiamieji procesai. Matomiausi pokyčiai – fasadų bei stogo tvarkymas – planuojami vėlesniais etapais.

Po rekonstrukcijos muziejuje numatoma įrengti universalias ekspozicijų sales, multifunkcines erdves edukacijoms ir konferencijoms, administracines patalpas. Lankytojų patogumui pirmajame aukšte ketinama įrengti kavinę su lauko terasa.

Būsima ekspozicija pasakos Lietuvos istoriją

Prie karaliaus Mindaugo paminklo stovintis Naujasis arsenalas ilgą laiką buvo vienas lankomiausių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių, tačiau nebuvo renovuotas dešimtmečiais.

Pastato rekonstrukcijos projektą parengė didelę darbo su muziejais patirtį turintis architektų biuras „Processoffice“, o būsimą ekspoziciją kuria pats muziejus. Kaip sako muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, „Naujasis arsenalas yra simbolinis muziejaus veidas ir mūsų santykio su istorija ženklas – šis atnaujinimas yra ne tik pastato rekonstrukcija, bet ir požiūrio permąstymas. Keičiame ne tik jo išvaizdą, bet ir tai, kaip pasakojame istorijas, kaip kalbamės su lankytojais. Šis projektas leidžia mums žengti koja kojon su šiuolaikiniais lūkesčiais ir sukurti erdvę, kurioje istorija būtų ne tik matoma, bet ir jaučiama“.

„Vienas malonumas dalyvauti iniciatyvoje, kuri puoselės šiuolaikišką ir darnią akademinę aplinką Klaipėdoje. Simbolinės kapsulės įkasimas žymi ne tik statybų pradžią, bet ir ryžtingą žingsnį į ateitį, kurioje gyvens, mokysis ir kurs jaunoji karta. Džiaugiamės galėdami būti partneriu, prisidedančiu prie vertės kūrimo universiteto bendruomenei,“ – sakė mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Ceremonijoje dalyvavo KU bendruomenės nariai, akademinės, politikos ir verslo sričių atstovai. Kartu simboliškai pažymėjome naujo etapo pradžią ir pasidžiaugėme glaudžiu bendradarbiavimu.

Dėkojame už jaukią ir prasmingą šventę – smagu būti šio reikšmingo pokyčio dalimi. Tikime, kad šis projektas prisidės prie patrauklesnės studijų aplinkos kūrimo Klaipėdoje. Linkime projekto komandai kuo didžiausios sėkmės!

Daugiau apie šią šventę bei projektą taip pat galite rasti Klaipėdos universiteto pranešime.

Statybų UAB „Infes“ pernai pasiekė 108,1 mln. Eur apyvartą, arba 0,7% didesnę nei 2023-iaisiais (107,3 mln. Eur). Arvydas Markevičius, bendrovės direktorius, VŽ sako, kad planavo gauti daugiau pajamų, tačiau dėmesį labiausiai telkė į savikainos valdymą ir optimizavimą.

„Infes“ pardavimo savikainą per metus sumažino beveik 7%: nuo 90,7 mln. Eur iki 84,5 mln. Eur. Bendrovės grynasis pelnas padidėjo 60%, ji uždirbo 13,47 mln. Eur (prieš metus – 8,4 mln. Eur).

Įmonės grynasis pelningumas per metus padidėjo 4,6 proc. punkto ir pernai siekė 12,5%.

Markevičius sako, kad praėjusių metų rezultatus vertina „labai gerai“.

„Vienu metu vykdome apie 40 projektų visoje Lietuvoje, tad, turint omeny ne tik tokį mastą, bet ir itin skirtingą projektų pobūdį, galime pagrįstai didžiuotis pasiektais rodikliais“, – komentuoja jis ir akcentuoja, kad pelningumo augimą lėmė nuoseklus darbas.

„Darbų grafikų laikymasis, procesų optimizavimas, didesnio darbų kiekio atlikimas savo jėgomis, pirkimų centralizavimas – visa tai padėjo efektyviau išnaudoti laiką ir išteklius“, – vardija A. Markevičius.

Per pastaruosius metus vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje padidėjo 100.

„Kadangi aktyviai imamės projektų ir regionuose, kai kur telkiamės partnerių pagalbą – dažniau mažesniuose miestuose ir projektuose. Tačiau mūsų prioritetas yra auginti komandas, kad kuo daugiau darbų galėtume atlikti savo jėgomis, gerintume kokybę, darbų atlikimo greitį ir išlaikytume geresnę savikainą“, – komentuoja A. Markevičius.

Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 15 mln. Eur, jos EBITDA marža – 13,28%.

„Infes“ 2024-ųjų pabaigoje turto iš viso turėjo už 47,7 mln. Eur, didžioji jo dalis (37,4 mln. Eur) yra trumpalaikis turtas. Iš jo 22,1 mln. Eur – pirkėjų skolos.

Pati įmonė įsipareigojimų turėjo už 22,6 mln. Eur, daugiau kaip pusė šios sumos (12,3 mln. Eur) – skolos tiekėjams.

Markevičius sako, kad šiemet jau yra sutarę dėl pusės užsakymų portfelio: „Aktyviai dalyvaujame tiek privačiuose, tiek viešuosiuose konkursuose. Skiriame daug dėmesio privačiam sektoriui, kur matome augimo potencialą.“

Šiais metais apyvartą tikimasi padidinti, išlaikant panašią savikainos struktūrą.

„Pagrindinis dėmesys šiemet skiriamas ne pelningumo augimui, o kryptingoms investicijoms, todėl natūralu, kad pelningumas gali būti šiek tiek mažesnis. Planuojame didinti darbuotojų skaičių ir profesinių bei asmeninių mokymų skaičių, diegti naujas technologijas, atnaujinti automobilių parką. Toliau stiprinsime vadovų, specialistų grandį, kitų darbuotojų komandas. Taip pat aktyviai ieškome naujų partnerių užsienio rinkose“, – sako jis.

Iššūkiai

Markevičius pasakoja, kad pernai vieni pagrindinių iššūkių buvo kainų valdymas ir nestandartinių medžiagų paieška.

„Kaip ir daugelis įmonių, susidūrėme su patyrusios darbo jėgos trūkumu, taigi, nuolat skiriame daug dėmesio darbuotojų pritraukimui, mokymams ir esamų komandų stiprinimui. Kartais pasitaiko ir netikėtų iššūkių, pavyzdžiui, archeologinių radinių ar sprogmenų atradimų statybvietėse. Tokiais atvejais veikiame operatyviai, glaudžiai bendradarbiaujame tiek su užsakovais, tiek su atitinkamomis institucijomis, kartu ieškome sprendimų, kad tik užtikrintume saugią ir sklandžią projekto eigą“, – teigia pašnekovas.

VŽ primena, kad 2024 m. pavasarį „Infes“ su Klaipėdos miesto savivaldybe sutarė dėl 21 mln. Eur vertės Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, tačiau spalį darbai sustojo.

Naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ rašė, kad atlikus archeologinius kasinėjimus aikštėje rastos kelios dešimtys bombų, nuo to laiko aikštės atnaujinimas – sustojęs. Kada darbai galėtų būti vėl pradėti – nežinoma.

Anot A. Markevičiaus, šiais metais viena esminių sektoriaus problemų – dirbtinis kainų mažinimas.

„Tai kelia riziką tiek užsakovams dėl darbų atlikimo terminų, tiek tiekėjams bei subrangovams dėl galimų atsiskaitymo problemų“, – teigia jis.

Jo vertinimu, planuojami ir vykdomi Krašto apsaugos ministerijos konkursai gynybos infrastruktūrai gali turėti poveikį tiekimo grandinėms ir medžiagų kainoms.

VŽ primena, kad pernai „Infes“ gavo užsakymą už 33,65 mln. Eur (su PVM) statyti lengvosios atletikos maniežą sostinės Žirmūnuose, su Turto banku sutarė dėl Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų pastato atnaujinimo, kurio vertė – 15,6 mln. Eur (be PVM).

VŽ rašė, kad Lietuvos kino centras Palangoje kino teatrui „Naglis“ atnaujinti pasamdė statybų bendrovę „Infes“, kuri, laimėjusi konkursą, per dvejus metus už 8,3 mln. Eur (be PVM) atnaujins 1.400 kv. m ploto pastatą Vytauto g. 82, Palangoje.

Taip pat UAB „SBA Urban“ pranešė su „Infes“ pasirašiusi 11,7 mln. Eur (be PVM) vertės sutartį dėl daugiabučio Kaune plėtojamame kvartale „Nemunaičiai“ rangos darbų.

„Infes“ ir AB Lietuvos oro uostai pasirašė 17,7 mln. Eur (be PVM) vertės sutartį dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros.

„Infes“ priklauso Dovilės Krinickienės kontroliuojamai bendrovei „DK Investment“. Šiai bendrovei taip pat priklauso UAB „Exant“ (buv. „Infes NT“), UAB „Infes technologijos“, UAB „Pireka“, Estijos „Pireka Eesti“ ir Latvijos „Pireka“.

Renginio metu aikštyną atvėrė simbolinė juostelės perkirpimo ceremonija, o pirmieji į jį žengs jaunieji futbolininkai – vyks varžybos tarp FK Žalgirio ir Baltijos futbolo akademijų komandų. Atidaryme geros nuotaikos tikrai netrūksta – tikimės, kad ji gyvuos ir kasdien naudojantis šiomis erdvėmis.

Dėkojame savo komandai už puikų darbą, o partneriams – Vilniaus vystymo kompanijai, „Active Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybei – už pasitikėjimą ir, žinoma, smagią šventę.

Tikime, kad naujasis kompleksas taps ne tik sporto pasiekimų vieta, bet ir svarbiu bendruomenės susibūrimo centru. Tegu ši erdvė įkvėpia judėti, siekti tikslų ir dalytis sportiniu džiaugsmu kiekvieną dieną!

Daugiau apie projektą bei atidarymo šventę rasite Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žemiau.

Vilniuje atidarytas sporto kompleksas su FIFA sertifikuota futbolo aikštės danga

Vilniaus miesto savivaldybė tęsia kryptingas investicijas į šiuolaikinę sporto infrastruktūrą – sostinėje duris atvėrė iš pagrindų sutvarkytas Vilniaus Mykolo Biržiškos sporto aikštynas, kurio projektavimo ir statybos darbus koordinavo Vilniaus vystymo kompanija. Tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Vilniuje: čia įrengta standartinių matmenų futbolo aikštė su dirbtine danga ir automatine šildymo sistema.

„Šis aikštynas – reikšmingas papildymas miesto sporto bazei. Jame yra futbolo aikštė su dirbtine šildoma danga, todėl sportuoti patogiai čia bus galima visus metus. Pagerės sporto paslaugų prieinamumas ne tik gimnazijos bendruomenei, bet ir kitiems sporto, ypač futbolo aistruoliams“, – per M. Biržiškos sporto aikštyno atidarymo šventę kalbėjo Vilniaus miesto meras V. Benkunskas.

Futbolo stadionas, atitinkantis FIFA standartą

Atidarymo šventėje naująjį sporto kompleksą išbandė sporto mylėtojai – vyko parodomosios jaunimo U15 rungtynės tarp FK Žalgiris akademijos ir Baltijos futbolo akademijos. Taip pat šventės dalyviai išbandė vis populiarėjantį piklbolą ir kitas sporto šakas atnaujintose krepšinio aikštelėse, įsiamžino prie 360° video fotosienelės. Viešame renginyje susirinkusiuosius sveikino ir informacija apie naująjį aikštyną dalijosi Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, vicemeras Vytautas Mitalas, „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia, Vilniaus vystymo kompanijos atstovė Inga Liutkevičiūtė.

„Susidomėjimas futbolu Vilniuje kasmet vis didėja. Jį lankančių vaikų skaičius per paskutinius penkerius metus išaugo dvigubai ir dabar Vilniuje veikia net 40 futbolo akademijų. Tokiam poreikiui atliepti tinkama sporto infrastruktūra yra būtina. Todėl šis tarptautinius standartus atitinkantis Biržiškos stadionas yra svarbus proveržis, kuriant sportišką, aktyvų ir modernų Vilniaus miestą“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Sporto aikštynas įrengtas taip, kad atitiktų šiuolaikinius kokybės reikalavimus. Futbolo aikštė yra 69×109 metrų matmenų. Jos dirbtine žole dengta danga sertifikuota pagal tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą ir šildoma – įdiegta automatinė dangos šildymo sistema veikia esant -4–+4 °C temperatūrai, todėl futbolą čia bus galima žaisti ištisus metus.

Atsarginiams žaidėjams yra įrengti nuo lietaus saugantys atsarginių žaidėjų suolai, taip pat teisėjams skirta vieta. Greta futbolo stadiono pastatytas 356 kv. m sporto paskirties pastatas su rūbinėmis, dušais, sanitarinėmis bei techninėmis patalpomis.

Infrastruktūra – aukščiausiems rezultatams

„Tai buvo kompleksiškas infrastruktūros projektas, kuriame reikėjo ne tik sujungti skirtingus sprendimus į vieną darnią visumą, bet ir užtikrinti, kad rezultatas atitiktų aukščiausius sporto standartus bei padėtų siekti kuo geresnių sporto rezultatų. Džiaugiuosi mūsų komandos darbu, partnerių profesionalumu ir tuo, kad Vilnius turi dar vieną erdvę, kuri prisidės prie miesto sporto ir aktyvaus laisvalaikio galimybių“, – sakė projekto įgyvendinimą koordinavusios Vilniaus vystymo kompanijos Projektų valdymo departamento direktorė I. Liutkevičiūtė.

Šalia futbolo aikštės atnaujinta universali sporto erdvė: 20×40 dydžio futbolo aikštelė, dvi krepšinio aikštelės, kurias galima pritaikyti lauko tinkliniui, tenisui, badmintonui ir populiarėjančiai piklbolo sporto šakai žaisti. Taip pat atnaujintas bėgimo takas, sutvarkytas įvažiavimo į teritoriją kelias, įrengtos automobilių stovėjimo vietos, apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema, pakloti nauji inžineriniai tinklai.

Dvi krepšinio aikšteles, mažąją futbolo aikštę ir bėgimo taką administruos M. Biržiškos gimnazija. Gimnazistai numatytu laiku galės naudotis didžiuoju futbolo stadionu, kurį administruos Vilniaus sporto infrastruktūra besirūpinanti „Active Vilnius“.

„Perimdami šį objektą, užtikrinsime jo tinkamą priežiūrą ir prieinamumą miestiečiams – turime tam ne tik kompetencijų, bet ir sukauptos patirties. Atverta naujoji M. Biržiškos futbolo aikštė taps dar viena svarbia Vilniaus sporto tinklo dalimi“, – teigia „Active Vilnius“ vadovas Gintas Teslia.

Biržiškos sporto aikštynas bus pritaikytas ne tik gimnazijos auklėtinių reikmėms, bet ir platesnei bendruomenei. Numatoma, kad čia vyks neformalus vaikų, jaunimo ugdymas, mėgėjų ir profesionalų futbolo komandų treniruotės bei varžybos, kurias sėdimose tribūnose galės stebėti iki 200 sirgalių.

Sporto kompleksas visiškai įveiklintas bus nuo rugpjūčio mėnesio. Iki tol sporto mokyklos, akademijos, profesionalios futbolo komandos ir mėgėjai gali kreiptis į „Active Vilnius“ dėl futbolo aikštės nuomos treniruotėms ir varžyboms.

Aikštyno rangos paslaugų vertė – apie 4,5 mln. eurų su PVM. Generalinis rangovas – UAB „Infes“. Projektavo – UAB „Projektų rengimo biuras“.

Nuoširdžiai dėkojame komandai už puikiai atliktą darbą, o partneriams – už pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir nepaprastai jaukią šventę.

Tikimės, kad atnaujintas kultūros centras ir toliau išliks gyva susitikimų, kūrybos ir įkvepiančių patirčių vieta visai Pakruojo bendruomenei bei miesto svečiams.

Vilniaus Pašilaičių rajone iškils 280 vietų darželis

Vilniaus m. savivaldybės administracija pasirašė lopšelio-darželio Žemynos gatvėje, Pašilaičių rajone, rangos sutartį. Naujojo darželio statytoja tapo UAB „Infes“, kuri pateikė geriausią pasiūlymą projektą įgyvendinančios Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame viešajame pirkime. Pastačius naują darželį dar 280 vaikų turės galimybę lankyti valstybinį darželį Vilniuje.

„Laikomės savo pažado plėsti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą ten, kur jų trūksta labiausiai. Pašilaičių rajonas sparčiai auga, tad naujas darželis čia – ne tik investicija į švietimą, bet ir į patogesnį kasdienį gyvenimą šeimoms. Modernios erdvės, baseinas – visa tai atspindi mūsų siekį kurti kokybišką aplinką mūsų vaikams“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

„Kiekvienas naujas darželis Vilniuje – itin svarbus įvykis miestui ir jame gyvenančioms šeimoms. Nors laisvų vietų į savivaldybės darželius turime visada, tačiau ne visos jos yra arti eilėje laukiančių šeimų namų. Labiausiai darželių trūksta Pilaitės, Verkių ir Pašilaičių seniūnijose. Atidarėme naują ikimokyklinio ugdymo įstaigą Pilaitėje ir labai džiaugiamės, kad Pašilaičiuose taip pat iškils naujas darželis“, –  sakė Vilniaus m. vicemerė Donalda Meiželytė.

Rangos pirkime galutinius pasiūlymus po derybų pateikė 8 rangovai. „Infes“ pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tarp Vilniaus m. savivaldybės ir rangovo pasirašytos sutarties vertė 9,78 mln. Eur su PVM. Rangovai įsipareigojo per 1,5 m. pastatyti pastatą, įrengti jo erdves, pasirūpinti aplinka ir atlikti kitas konkurso sąlygose numatytas užduotis.

„Siekiame drauge kurti miestą, kuriame gera gyventi, todėl į darželio rangos konkurso sąlygas įtraukėme ir vieną išskirtinę užduotį – rangovai turės įrengti didelę meninę skulptūrą, kurios dizainas bus suderintas su pastato architektais. Ji taps darželio akcentu ir tikimės, kasdien džiugins darželio lankytojus“, – teigė projektą prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

Ugdymo įstaigą galės lankyti apie 280 vaikų, joje bus įkurta 14 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių: dvi grupės numatomos 1,5 – 3 metų vaikų ir 14 grupių 3-7 metų vaikų ugdymui. Naujasis lopšelis – darželis bus trijų aukštų, bendras jo plotas užims apie 4,37 tūkst. kv. m.

Pastato pirmajame aukšte bus universali sporto-aktų salė, kuri suprojektuota taip, kad esant poreikiui ja galėtų naudotis visuomenė ugdymo įstaigos ne darbo valandomis. Darželio pastate numatyta įrengti baseino korpusą, kuriame bus 95 kv. m. ploto ir 0,6 m gylio baseinas, persirengimo patalpos, dušinės ir sanitariniai mazgai. Pastatas suprojektuotas A++ energinio naudingumo klasės.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šiuolaikiškos ugdymo erdvės kūrimo Vilniuje. Mums svarbu, kad tokie projektai darniai augtų kartu su miestu ir bendruomene, kurdami ilgalaikę vertę. Tikime, kad šiame projekte galėsime pritaikyti sukauptą patirtį bei pažangius sprendimus, atitinkančius šiandieninius vaikų ugdymo infrastruktūros poreikius“, – pabrėžė naująjį darželį statysiančios „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Rangos darbai bus atliekami pagal architektūrinės idėjos konkursą laimėjusios AB „Panevėžio statybos trestas“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „4 plius“ rengtą projektą, kurio idėja pavadinta „Lego“.

Klaipėdos uosto laivai ir valstybės rezervas – naujoje bazėje

 Klaipėdos uoste vartus atveria moderni laivyno bazė – čia bus sutelkta visa uosto specialioji technika, taip pat užtikrintos sąlygos saugiai laikyti valstybės rezervą. Tai strategiškai svarbus objektas, užtikrinantis operatyvią reagavimo į ekstremalias situacijas galimybę bei dar sklandesnę uosto priežiūrą.

„Telkdami čia valstybės rezervą ir specialiąją uosto techniką, esame pasirengę veikti greitai ir efektyviai. Ši bazė – tai apgalvotas infrastruktūros sprendimas, stiprinantis mūsų technines galimybes ir padedantis užtikrinti nuoseklią bei patikimą uosto veiklą. Naujoji laivyno bazė taip pat atspindi mūsų įsipareigojimą investuoti į pažangą, technologijas ir žmones“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Naujoji Uosto direkcijos laivyno bazė pastatyta pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, Marių gatvėje, greta Karinių jūrų pajėgų laivynui priklausančios teritorijos. Patalpos pritaikytos saugiai ir patogiai laikyti specialią uosto priežiūros, teršalų surinkimo, hidrografų įrangą ir kt. Įrengtose remonto dirbtuvėse bus atliekama įrangos priežiūra ir dalinis remontas, laivai aprūpinami vandeniu.

Čia įsikursiantiems Uosto direkcijos narams, kovos su tarša padaliniui, laivų įguloms bus sudarytos šiuolaikiškos darbo sąlygos. Pasitarimų kambariu bus suteiktos galimybės naudotis ir greta laivyno bazės gyvenančiai bendruomenei.

Ant aukščiausius energetinio naudingumo standartus užtikrinsiančio pastato bus įrengta saulės elektrinė. Teritorijoje įrengta elektros įkrovimo stotelė automobiliams, elektra nuo kranto čia bus aprūpinami ir iki šių metų pabaigos uoste pradėsiantys darbuotis du nauji hibridiniai locmanų kateriai bei vandeniliu ir elektra varomas atliekų surinkimo laivas. Čia jis taip pat atiduos iš kitų laivų surinktas atliekas.

Iš viso iki metų pabaigos ši laivyno bazė taps 9 Uosto direkcijai priklausančių specializuotų laivų namais.

Naujosios laivyno bazės projektas, kurio vertė siekia 5,4 mln. eurų, tapo dar vienu žingsniu į priekį modernizuojant ir stiprinant Klaipėdos uosto veiklą. A++ energetinės klasės pastato statybos darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Infes“.

„Dalyvauti šio projekto įgyvendinime mums buvo ne tik svarbi atsakomybė, bet ir puiki galimybė įprasminti savo patirtį, kuriant strategiškai reikšmingą infrastruktūrą. Nuo pat pradžių jautėme aiškią užsakovo viziją, o tai leido mums veikti sklandžiai ir kryptingai. Didžiuojamės, kad veržli ir profesionali mūsų komanda sėkmingai įveikė visus iššūkius. Visuomet yra džiugu prisidėti prie infrastruktūrų pažangos, atliepiančios ne tik šiandienos, bet ir rytojaus poreikius“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Buvusioje laivyno bazės teritorijoje, esančioje Nemuno g. 40, bus įgyvendinamas pirmasis šalyje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektas. Čia artimiausiu metu bus pradėta ruošti teritorija, statoma įranga. Kitų metų pradžioje, planuojama, pagamintu žaliuoju vandeniliu bus aprūpinamas ir baigiamas statyti pirmasis šalyje vandeniliu varomas Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas.

Atlikti darbai ne tik pagerino centro infrastruktūrą, bet ir atvėrė naujas galimybes tiek renginių organizatoriams, tiek jų lankytojams. Nuo šiol pastatas yra pritaikytas įvairaus pobūdžio kultūrinėms veikloms, o komfortiškos ir estetiškai atnaujintos erdvės taps jaukia aplinka žiūrovams.

Didžiuojamės galėdami prisidėti prie vietų, kuriose susitinka bendruomenė, kultūra ir kūryba, o kartu ir prie šiuolaikiškos, visiems atviros aplinkos kūrimo. Didelis ačiū mūsų komandai, partneriams ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo!

Per dieną kartu pasodinome net 1212 medelių – eglučių ir berželių, kurie formuos natūralų mišką, liksiantį ateities kartoms. Tikimės, kad užaugęs miškas taps tvirtais namais žvėreliams bei paukščiams. 

Skaičius 1212 pasirinktas irgi neatsitiktinai – jis atliepia mūsų įmonės 12 metų kelionę, o pati iniciatyva atspindi vieną iš pagrindinių mūsų įmonės vertybių – Darną. Jaučiame atsakomybę mus supančiai aplinkai, žmogui, miestui ir gamtai, tad harmonijos puoselėjimui skirame didelį dėmesį kasdien tiek darbuose, tiek gyvenime.

Ačiū visiems už bendrystę, gerą laiką, o Hold Earth – už prasmingą misiją, kuri padeda pasauliui kvėpuoti lengviau!

Objekte numatyta universali sporto salė su 600 vietų teleskopinėmis tribūnomis bei įvairios funkcionalios patalpos – kovos menų ir aerobikos salės, bėgimo maniežas ir boulingo klubas. Kompleksas suteiks modernią ir patogią erdvę tiek profesionaliems sportininkams, tiek visiems, norintiems užsiimti aktyvia fizine veikla.

Tikime, kad šis sporto ir sveikatingumo centras taps svarbia priemone skatinant aktyvų gyvenimo būdą ir bendruomenės sveikatingumą. Džiaugiamės, kad Ministro Pirmininko vizitas atkreipia dėmesį į objekto reikšmę ne tik šiam regionui, bet ir visai Lietuvai. Ačiū visiems prisidedantiems prie šio svarbaus projekto įgyvendinimo!

„Džiugi žinia mums visiems – baigtos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašytas svarbus dokumentas. Galime judėti į priekį ir daryti kitus žingsnius, kad Mažeikiuose prasidėtų taip laukiamo sporto ir pramogų centro statyba “, – sako savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

Būsimas sporto centras išsiskirs modernia architektūra ir funkcionalumu. Statinyje bus įrengtos sporto salės, pritaikytos krepšinio, tinklinio, rankinio, sunkiosios atletikos, imtynių, bokso treniruotėms, taip pat aerobikos ir šokių salės, treniruoklių zona, SPA centras ir 25 metrų ilgio baseinas, erdvės kultūros renginiams ir konferencijoms.

Pirmajame aukšte bus pagrindinė universali renginių salė, baseino zona, pagalbinės patalpos bei komercinės erdvės lankytojų patogumui. Antrajame aukšte numatytos sporto salės su administraciniu bloku ir konferencijų sale, bėgimo treniruotėms skirta salė, treniruoklių zona ir sunkiosios atletikos erdvė. Taip pat bus įrengtas balkonas, iš kurio bus galima stebėti treniruotes.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokio išskirtinės architektūros projekto kaip Mažeikių sporto centras. Tai ne tik moderni erdvė sportui, renginiams ir poilsiui, bet ir svarbus postūmis viso regiono sporto infrastruktūrai. Mūsų komanda su entuziazmu imasi šio iššūkio – tikime, kad veržlumas, mūsų patirtis su tokio tipo projektais bei sklandi partnerystė su Mažeikių rajono savivaldybe leis sukurti centrą, kuris džiugins sportininkus, sirgalius ir visą bendruomenę“, – sako mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Dėkojame partneriams už pasitikėjimą ir galimybę prisidėti prie tokio reikšmingo projekto įgyvendinimo. Taip pat linkime komandai didžiausios sėkmės įgyvendinant naują objektą!

Daugiau informacijos galite rasti Mažeikių rajono savivaldybės svetainėje. 

Daugiau apie projektą bei šventę kviečiame paskaityti Lazdijų rajono savivaldybės pranešime žemiau.

Istorinė diena Lazdijuose – naujasis sporto centras atvėrė duris

Lazdijų rajone džiugina naujas, modernus ir funkcionalus Lazdijų sporto centras. Jis aktyvaus laisvalaikio mėgėjų lauks adresu: Lazdijos g. 5, Lazdijai. Šis objektas yra tvarumo, kompleksinio požiūrio ir realaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų ir erdvių sportuoti neturėjo 5 metus, dėl to šio sporto centro atidarymo laukia kaip stebuklo.

Naujasis sporto centras – drąsaus sprendimo rezultatas

Senąjį Lazdijų sporto centrą, stovėjusį mažiau nei 20 metų, ekspertai 2019 m. pripažino avarinės būklės ir įpareigojo nugriauti.

Tais pačiais metais savivaldybės vadovai buvo informuoti, kad Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje priimtas sprendimas VĮ „Turto bankui“ perduoti tuo metu Lietuvos policijai priklausiusį didžiulį, kapitalinio remonto jau reikalavusį, Lazdijų policijos komisariato pastatą ir iškelti iš jo visus jame dirbusius.

Tuo metu Lazdijų rajono savivaldybės vadovai galėjo pasirinkti lengviausią kelią ir tiesiog statyti įprastą sporto centrą buvusio sporto centro vietoje. Tačiau priėmus šį sprendimą daugiau nei 5000 m2 policijos pastatas būtų likęs tuščias ir be abejonės labai greitai būtų tapęs pastatu vaiduokliu miesto centre. Buvo išklausyti pareigūnų, sporto centro bendruomenės, vaikų ir jaunimo lūkesčiai. Imtasi ryžtingų veiksmų.

„Priėmėme drąsų sprendimą – siekti išsaugoti esamas darbo vietas ir sudaryti sąlygas kurti naujas, suderinti naujojo sporto centro statybas ir senojo pastato renovaciją funkcionaliai jį įveiklinant. Kreipėmės į LR Vyriausybę ir tuo metu Ministro Pirmininko pareigas vykdžiusį Saulių Skvernelį. Paprašėme perduoti Lazdijų rajono savivaldybei didžiulį policijos pastatą ir suteikti galimybę įgyvendinti unikalų projektą – šalia senojo pastato statyti modernų sporto centrą darniai sujungiant jį su senuoju pastatu. Šis sprendimas suteikė galimybes sukurti unikalias, labiausiai laukiamas sporto erdves ir darbo vietas visiems. Mūsų vizija patikėjo, pastatą perdavė, o mes savus įsipareigojimus vykdėme ir vykdome. Visos darbo vietos išsaugotos, naujasis sporto centras, kuris tapo neatsiejama senojo policijos pastato dalimi, pastatytas, įrengtas ir šiandien atveria duris, projektas be kliūčių vykdomas toliau“ – informuodama apie naujojo centro atidarymą teigia savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

Žinant šias projekto pradžios ir eigos aplinkybes, šio projekto tikslus – šiuo metu LR Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio atvykimas ir dalyvavimas naujojo sporto centro atidaryme buvo labai reikšmingas ir svarbus.

Naujasis sporto centras abejingų nepaliks

Naujasis sporto centras pastatytas net ant 719 polių. Jo tikrai neištiks senojo pastato likimas. Sportuojantys galės džiaugtis įspūdinga beveik 1700 kvadratinių metrų sporto sale, pritaikoma įvairioms sporto šakoms: krepšiniui, futbolui bei tinkliniui. Visos erdvės atitinka tarptautinėms, profesionalioms varžyboms keliamus reikalavimus: nuo sporto erdvių kiekio, aukščio, pločio, dangų tipo iki garso ir pasirengimo, patalpų kiekio bei ploto.

Pastate įrengtos šiuolaikinės vėdinimo sistemos, moderni garso aparatūra ir visos kitos būtinos patalpos, kuriose bus užtikrintas visapusiškas komfortas tiek sportininkams, tiek darbuotojams, tiek žiūrovams. Antrame aukšte įrengtos administracinės patalpos ir kitos tokio lygio sporto centrams būtinos erdvės.

Darbai visu pajėgumu vyks dar metus

Naujojo sporto centro atidarymas simbolizuoja svarbiausiojo projekto etapo finišą, bet tai tikrai ne projekto įgyvendinimo pabaiga. Erdvių sportuojantiems, neformalaus ugdymo organizavimui ir vykdymui bus dar daugiau.

Pastačius ir įrengus naująjį sporto centrą, visu pajėgumu darbai vyksta senojo policijos pastato viduje. Jau įrengtos sportininkų apgyvendinimo patalpos. Įrengiamos aerobikos, padelio, treniruoklių, jėgos trikovės, dvikovės sporto šakų, kineziterapijos ir stalo teniso erdvės bei nedidelis, bet tikrai bent jau mažųjų lūkesčius atitiksiantis baseinas.

Taip pat bus renovuota senojo pastato išorė. Pakeisti langai, apšiltintas fasadas ir atlikti kiti būtini darbai, kad visas sporto kompleksas ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės atrodytų vientisas, modernus daugiafunkcinis centras.

Unikalus projektas įgyvendinamas bendradarbiavimo ir sutelkto finansavimo dėka

Tai sėkmingas savivaldos, LR Vyriausybės ir visuomenės bendradarbiavimo pavyzdys. Pastatą LR Vyriausybė Lazdijų rajono savivaldybei perdavė 2020-07-16 (LR Vyriausybės nutarimu Nr. 796).

Duris atveriančio sporto centro projektą parengė UAB „Maspro“ (projektavimo sutartis pasirašyta 2020-07-20). Rangos darbus vykdo UAB „Infes“ (rangos darbų sutartis pasirašyta 2022-08-12). Projekto vertė, įgyvendinus jį visa imtimi, sieks 15 mln. eurų. Šiuo metu atlikta darbų už 10,7 mln. eurų. Finansavimo šaltiniai – valstybės investicijų programa, Europos Sąjungos regionų plėtrai skirta 2021–2027 metų investicijų programa bei Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto lėšos.

Sporto centras pagal sutartas sąlygas bus atviras ne tik Lazdijų sporto centro bendruomenės nariams, bet ir viso rajono, regiono bei savivaldybių partnerių gyventojams. Šis objektas tikrai taps sportuojančios rajono bendruomenės širdimi ir svarbiu traukos centru daugelio šalyje populiarių sporto šakų atstovams.

Atnaujintas pastatas dabar dar geriau pritaikytas šiuolaikiniam ugdymo procesui: įrengta 16 naujų klasių, modernizuotos administracinės ir pagalbinės erdvės, pagerintos sąlygos žmonėms su negalia. Be to, pasirūpinta mokyklos aplinka – įrengti nauji praėjimo takai, lauko klasė ir segmentinė tvora su modernia prieigos kontrole.

„Infes“ komanda didžiuojasi galėjusi prisidėti prie šio projekto ir kartu kurti modernią, patogią bei inovatyvią mokymosi aplinką.

Atidarymo renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei kiti garbūs svečiai, kurie pabrėžė, kad tokie projektai yra itin svarbūs gerinant švietimo kokybę ir sudarant geresnes sąlygas tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie projekto!

Maniežas bus pastatytas laikantis Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) standartų. Jame įsikurs 200 m ilgio bėgimo takas, šuolių ir metimų sektoriai, treniruočių ir apšilimo zonos, taip pat aukšto meistriškumo sportininkams skirta salė.

„Didžiuojamės, kad mūsų komandai patikėtas šis prestižinis rangos projektas, kuriuo galėsime prisidėti prie modernios lengvosios atletikos infrastruktūros Lietuvoje. Mūsų komandos tikslas – įgyvendinti erdvę, kuri ne tik taptų inovatyvios sporto infrastruktūros pavyzdžiu, bet ir skatintų ateities sportininkų augimą“, – sako „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Statybų darbai prasidės šių metų kovą. Maniežo architektūriniai sprendimai užtikrins, kad statinys harmoningai įsilies į Žirmūnų rajono aplinką, o modernios technologijos padės sukurti aukščiausios kokybės sporto sąlygas.

Tikime, kad ši erdvė taps svarbia vieta tiek profesionaliems sportininkams, tiek visai sporto bendruomenei. Dėkojame partneriams už pasitikėjimą ir linkime sėkmės visai projekto komandai!

Daugiau apie projektą paskaityti galite Vilniaus vystymo kompanijos naujienoje.  

Šis šuolis įrodo mūsų komandos atkaklumą, kryptingą darbą ir gebėjimą augti įvairiomis rinkos sąlygomis. LVL 500 reitingas vertina ne tik finansinius rodiklius, bet ir platesnius sėkmės kriterijus: veiklos efektyvumą, vertę darbuotojams, tvarumo politiką, skaidrumą bei indėlį į verslo bendruomenės plėtrą.

Dar daugiau – jei vertintume tik „Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos“ sektoriuje veikiančias įmones, „Infes“ užimtų net 2-ąją vietą! Tai puikus įrodymas, kad mūsų veikla prisideda prie modernesnės, kokybiškesnės ir tvaresnės statybų rinkos augimo.

Didžiausias AČIŪ visai „Infes“ komandai ir mūsų partneriams – šis laimėjimas yra mūsų visų bendras pasiekimas!

Daugiau apie konkurencingą Lietuvą kuriančius lyderius paskaityti galite žemiau esančiame „Verslo žinių“ straipsnyje.

LVL 500 reitingas: įmonės, kurios kuria konkurencingą Lietuvą

Išaugęs pelningumas – efektyvesnės veiklos rezultatas

Naujausio Lietuvos verslo lyderių reitingo (LVL 500), kurį jau septintą kartą skelbia „Verslo žinios“, viršūnėje – bankininkai ir draudikai, telekomunikacijų, inovatyvios pramonės bendrovės. Į pirmąjį dešimtuką įsiveržė kurį laiką įspūdingų rezultatų nedemonstravę statybų sektoriaus atstovai. Tarp lyderių šiemet matome ir reitingo naujoką – startuolį „Vinted“.

„Verslo žinių“ analitikų sudaromas LVL 500 reitingas ypatingas – jis atsižvelgia ne tik į įmonių pajamų bei pelno augimą, bet ir į kitas verslo lyderiams būdingas savybes.

Įmonės vertinamos ir pagal veiklos efektyvumą, darbuotojams sukuriamą naudą, tvarumo politiką, skaidrumą, indėlį ugdant verslo bendruomenę.

Pavyzdžiui, sudarant reitingą, atsižvelgta ir į bendrovės atvirumą, komunikuojant apie savo patirtį, ir jos reputaciją – vienas vertinimo rodiklių yra pritrauktas VŽ skaitytojų dėmesys tiek teigiamame, tiek neigiamame kontekste.

Todėl tarp LVL 500 reitingo lyderių matome nebūtinai didžiausias Lietuvos bendroves, o tas, kurios diegė sprendimus, padidinusius veiklos efektyvumą, sėkmingai pasinaudojo rinkos situacija, skyrė dėmesio tvarumui, dosniau dalijosi uždarbiu su darbuotojais, vadovavosi skaidrumo bei socialinės atsakomybės principais.

Vertinant įmones, buvo atsižvelgiama į 2023 m. finansinius rezultatus ir įvairius praėjusių metų rodiklius.  

Konkurencingumo pagrindas

„Džiugu matyti, kad Lietuvoje keičiasi supratimas apie verslą ir valstybę. Šiandien ir verslas, ir valdžia sutaria, kad be stiprios efektyvios valstybės neturėsime konkurencingo verslo, o be konkurencingo verslo – neturėsime stiprios gerovės valstybės“, – sako Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius.

Verslo misija nėra vien uždirbtas pelnas, ji – daug sudėtingesnė ir apima gerokai daugiau komponentų, pabrėžia jis. 

„Verslui tenka itin sudėtinga užduotis nuolat auginti vertę visoms suinteresuotoms grupėms – visuomenei, darbuotojams ir akcininkams“, – konstatuoja U. Jankauskas.

LVL 500 reitingo, kurį, pasitelkę įvairius duomenis, sudaro „Verslo žinių“ analitikai, tikslas ir yra įvertinti, kurioms Lietuvos įmonėms pavyko geriausiai susidoroti su šia kompleksine užduotimi.

„Drįsčiau galvoti, kad šias LVL 500 įmones galima pavadinti konkurencingos Lietuvos pagrindu ir pavyzdžiu visam verslui“, – sako U. Jankauskas. 

Pasak Arūno Janeliūno, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovo, 2023-ieji Lietuvos verslo lyderiams buvo geresni už ankstesnius metus – pirmiausia dėl padidėjusio jų pelningumo, kuris liudija apie efektyvesnę veiklą.

„Lyderių 500-uko vidutinės pajamos pakilo nedaug – nuo 73,5 mln. Eur iki 74 mln. Eur. Tačiau vidutinis jų pelningumas didėjo nuo 7,8% iki 8,6%. Todėl nenuostabu, kad būtent šios bendrovės nusipelnė verslo lyderių titulo“, – sako A. Janeliūnas.

Šių metų LVL 500 lyderiu tapęs „Luminor Bank“ ir anksčiau rodė puikius rezultatus, ne vienus metus buvo pirmame reitingo 10-uke, atkreipia dėmesį analitikas.   

„Matome, kad finansų ir draudimo rinka Lietuvoje išlaiko pagreitį – pirmame reitingo dešimtuke matome ir „Lietuvos draudimą“ bei „Swedbank“, nedaug nuo jų atsilikęs ir Šiaulių bankas“, – vardija jis.

Į pirmąjį reitingo dešimtuką sugrįžo ir du nuolatiniai telekomunikacijų rinkos konkurentai – „Telia Lietuva“ ir „Tele2“.  Dešimtuke matome ir tris statybų sektoriaus atstovus – estų kapitalo „Merko statybą“ bei UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“. Tik per žingsnį nuo jų atsilieka 12-ą vietą užėmusi statybų UAB „Infes“ .

Aukštoje 4-oje vietoje šiemet yra lazerių bei jų sistemų gamybos UAB „Light Conversion“, tai vienintelė į reitingo 10-uką patekusi pramonės įmonė.

Sėkmė lydi aktyvius 

„Luminor Bank“ Lietuvos skyrius, pernai LVL 500 reitinge užėmęs 6-ą vietą, šiemet užkopė ant reitingo pakylos. Per 2023 m. gerokai išaugo banko pajamos ir pelnas, o pelningumas sudarė 41,5%.

Pasak Jono Urbono, „Luminor“ banko vadovo Lietuvoje, geriems rezultatams įtakos turėjo ir verslo aplinka, ir aktyvūs paties banko veiksmai.

Jis primena: 2023-iaisiais rinkoje ryškiai jautėsi neužtikrintumas dėl geopolitinės padėties, o Baltijos šalims tai buvo prisitaikymo metai, nes lėtėjo ryšiai su išorės partneriais, keitėsi vidaus sąlygos. Tai, pasak jo, buvo matyti ir iš banko klientų elgsenos.

„Įmonės atsargiau vertino investicijas, mieliau rinkosi palaikymo, o ne plėtros finansavimą. Gyventojai, pradžioje susilaikę nuo ilgalaikių investicinių sprendimų, tik metų pabaigoje tapo pozityvesni ir naujų būsto paskolų paklausa kiek atsigavo. Kita vertus, gerokai išaugo klientų indėliai“, – 2023-iųjų aplinką apibūdina J. Urbonas.  

Atsižvelgdamas į situaciją, „Luminor“ 2023 m. daug dėmesio skyrė IT infrastruktūrai, sustiprino saugumo ir atitikties sistemas.

„Investavome į paslaugų patogumą, pavyzdžiui, sudarėme galimybę gyventojams banko klientu tapti nuotoliniu būdu. Ir tai buvo viena priežasčių, lėmusių aktyvių klientų skaičiaus augimą“, – vieną pasiteisinusių sprendimų mini J. Urbonas.

Tempo „Luminor“ bankas nemažino ir praėjusiais metais, tam buvo palankios ir išorės sąlygos. Pasak J. Urbono, 2024 m. Lietuvos ekonomika demonstravo ypatingą atsparumą, vartotojų lūkesčiai augo, o tai atsispindėjo ir būsto paskolų rinkoje – „Luminor“ Lietuvoje naujai išduotų būsto paskolų apimtis išaugo 30%, palyginti su 2023-iaisiais.  

Anot J. Urbono, ryškiai pagerėjo ir klientų pasitenkinimo rodikliai, taigi, banko pastangos greitai prisitaikyti prie individualių poreikių buvo pastebėtos ir įvertintos.

Laisvė priimti sprendimus

Greičiau judėti į priekį labai padeda ir „Luminor“ pasirinktas veiklos modelis, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į vietos rinkos aktualijas, tvirtina J. Urbonas.

„Esame nepriklausomas bankas Baltijos šalyse, o tai reiškia, kad visus tiek verslo, tiek klientų aptarnavimo sprendimus priimame patys, atsižvelgdami į vietos rinkos aktualijas. Tai, kad esame nepriklausomi nuo sprendimų ne namų rinkose, leidžia mums veikti greičiau“, – aiškina jis.

Dar vienas „Luminor“ pranašumas, anot jo, yra darbas mišriose komandose – kolegos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos yra vienos organizacinės struktūros dalis, tad galima remtis visų trijų šalių geriausių specialistų pajėgumais.

„Didžiuojuosi kultūra, kurią visiems drauge pavyko sukurti. Nuolat tobulėjame ir augame, kad kurtume banką savo klientams – pagal jų poreikius, siekdami geriausiai atstovauti jų interesams“, – sako J. Urbonas.

Pasak „Luminor“ banko vadovo Lietuvoje, prasidėję 2025 m. leidžia tikėtis tolesnio sveiko ir subalansuoto Lietuvos ekonomikos augimo, tai turės teigiamos įtakos ir banko veiklai.

„Lietuvoje verslas yra gerai diversifikuotas, plėtojame pramonę, informacines technologijas, paslaugų sektorių, energetiką, nekilnojamąjį turtą. Tačiau vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad esame maža, progresyvi šalis, kuri geba judėti greičiau nei kitos“, – Lietuvos pranašumą mini jis.

„Vinted“ sėkmės formulė

Antroje šių metų LVL 500 reitingo vietoje – lietuvių įkurta UAB „Vinted“, priklausanti tarptautines internetinių naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformas valdančiai „Vinted“ grupei. 

„Vinted“ prekių ženklas puikiai žinomas visoje Europoje, tačiau nuolat investavusiam į plėtrą startuoliui 2023-ieji buvo pirmieji pelningi metai. Todėl į ankstesnius LVL 500 reitingus jis nepakliūdavo.

Tais metais „Vinted“ pajamos išaugo daugiau nei 50%, iki 523 mln. Eur, o 45,5 mln. Eur ikimokestinį nuostolį pakeitė 42,8 mln. Eur ikimokestinis pelnas.

„Vinted“ yra ir pirmasis Lietuvos vienaragis – pernai užbaigusi esamų investuotojų ir darbuotojų akcijų pardavimą, šio sandorio metu „Vinted“ pardavė akcijų už 340 mln. Eur, o įvertį kilstelėjo iki 5 mlrd. Eur.

„2023 m. „Vinted“ platforma pasiekė stiprių rezultatų – pagreitinome pristatymo paslaugų plėtrą su logistikos verslu „Vinted Go“ ir žengėme pirmuosius žingsnius į mokėjimų ekosistemą. 2024 m. toliau siekėme savo misijos – paversti dėvėtus drabužius pirmuoju pasirinkimu, plėsdami veiklą geografiškai (įžengėme į tris naujas rinkas – Airiją, Graikiją ir Kroatiją) bei plėtodami kategorijas, pavyzdžiui, pristatydami elektronikos prekių segmentą. Taip pat toliau investavome į „Vinted Go“ augimą ir pradinius mokėjimo paslaugų vystymo etapus“, – svarbiausius momentus VŽ įvardija „Vinted“.

Ateities augimui „Vinted“ sako matanti galingą potencialą – dėvėtų prekių rinka, bendrovės vertinimu, tebėra gana nebrandus sektorius ir sudaro tik mažą visos mados rinkos dalį.

„Mūsų rezultatai 2023 m. parodė, kad esame šio didžiulį potencialą turinčio sektoriaus lyderiai. Daug metų investuojame kapitalą, siekdami didelės investicijų grąžos (ROI), ir nuolat atsižvelgiame į finansinį tvarumą. Tai puikus mūsų komandos atsidavimo ir įdėto darbo įrodymas, leidžiantis „Vinted“ tapti sėkminga platforma jos nariams. Be to, tai stiprus pagrindas tolesniam augimui“, – komentuoja bendrovė.

„Verslo žinios“ ir jų skaitytojai į „Vinted“ dėmesį atkreipė ir pernai, rinkdami Metų CEO. Šio apdovanojimo,  kuris skiriamas vadovui, per metus sukūrusiam daugiausia vertės visuomenei, darbuotojams ir akcininkams, laimėtoju tapo UAB „Vinted“ direktorius Thomas Plantenga.

Puikūs „Lietuvos draudimo“ metai

Į trečią LVL 500 vietą šiemet pakilo AB „Lietuvos draudimas“ (LD), kurios pasirašytos draudimo įmokos per metus išaugo beveik 24%, iki 330 mln. Eur, ikmokestinis pelnas – 55%, iki 38 mln. Eur.

Pasak Kęstučio Šerpyčio, LD generalinio direktoriaus, 2023 m. draudimo bendrovė pasiekė išskirtinius pardavimo ir pelningumo rezultatus.

„Pirmą kartą buvo viršyta 300 mln. Eur pasirašytų įmokų suma. Privačių klientų segmente pardavimas labiausiai augo transporto, būsto ir asmens draudimo produktų srityse. Juridinių klientų segmente didžiausias augimas fiksuotas turto, sveikatos, transporto priemonių civilinės atsakomybės ir transporto draudimo produktų srityse“, – vardija LD vadovas.

Anot jo, tais metais draudikus smarkiai palietė kainų augimas, ypač didėjo statybų sektoriaus, automobilių detalių kainos, serviso darbų įkainiai. Po COVID-19 pandemijos atsinaujinus motorinių transporto priemonių rizikų žalų dažniui, drauge augo kone visų draudimo rūšių vidutinė išmoka – taip nutiko dėl vadinamosios žalų infliacijos veiksnio. Bet šiuos iššūkius pavyko sėkmingai suvaldyti.

„Tačiau, net ir turėdamas didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį, LD 2023 m. augimu lenkė rinką, o mūsų finansiniai rezultatai išliko stabiliai stiprūs. Šiuos iššūkius valdėme, pasitelkdami draudimo rizikos vertinimo priemones ir taikydami stipresnę išlaidų kontrolę. Kitas 2023 m. iššūkis buvo susijęs su palūkanų normų augimu ir vertybinių popierių rinkos nuosmukiu, todėl investavome atsargiai, diversifikuodami investicijas. Mūsų mokumo rodiklis 2023 m. išliko gana aukštas, todėl klientai gali jaustis saugūs“, – VŽ pasakoja K. Šerpytis.

2024 m. rezultatus LD skelbs kovą, tad  K. Šerpytis gali kalbėti tik apie pirmųjų trijų praėjusių metų ketvirčių rezultatus.

Per šį laikotarpį LD toliau fiksavo augančią privačių ir verslo klientų draudimo įmokų apimtį, turėjusią įtakos pelningai įmonės veiklai. Bendrovės užimama ne gyvybės draudimo rinkos dalis Lietuvoje siekė 29,5% ir buvo didžiausia rinkoje, pabrėžia LD vadovas.

Jis vardija: per devynis mėnesius, skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., LD pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos siekė 333 mln. Eur, įtraukiant ir bendrovės filialo Estijoje veiklos rezultatą – ji augo 8%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., kai ji sudarė 307 mln. Eur.

Grynasis „Lietuvos draudimo“ pelnas (įtraukus ir Estijos filialo rezultatus) per 2024 m. pirmuosius 9 mėnesius pasiekė 35 mln. Eur, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. grynasis bendrovės pelnas sudarė 25 mln. Eur.

„Nuoseklus draudimo įmokų apimties augimas ir sėkminga investicinė veikla buvo pagrindiniai pozityvaus veiklos rezultato varikliai“, – tvirtina K. Šerpytis.

Šiems metams LD, pasak jo, modeliuoja didesnį nei rinkos augimą įmokomis, pelningumo rodiklių išlaikymą, tolesnį kliento skaitmeninės patirties gerinimą.

Profesionalumas ir teisinga strategija

Šių metų LVL 500 ypatingas tuo, kad reitingo viršūnėje įsitvirtino kelios statybų ir NT plėtros įmonės. Aukščiausią tarp statybininkų 7-ą poziciją užėmė estų kapitalo įmonė „Merko statyba“. Bendrovės 2023 m. apyvarta sudarė 97,8 mln. Eur, beveik 39% daugiau nei metais anksčiau, o ikimokestinis pelnas išaugo 2,6 karto, iki 13,4 mln. Eur.

„Geriems rezultatams visada įtakos turi laiku priimami įmonės sprendimai ir teisingai pasirinkta strategija. Džiaugiuosi, kad dėl visos „Merko“ komandos profesionalumo pavyksta išlikti statybų rinkos lyderiais ir, svarbiausia, kokybiškai ir laiku įgyvendinti klientų užsakymus“, – VŽ kalba Saulius Putrimas, „Merko“ Lietuvoje vadovas.

Statybų rinka 2023–2024 m., anot jo, buvo gana palanki, nes pavyko išvengti rizikų, kurios dar 2022-aisiais atrodė sunkiai suvaldomos.

„Daugumos statybinių žaliavų, energijos resursų kainos stabilizavosi ir tapo labiau prognozuojamos, kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, metalų ar elektros energijai imlių gaminių, kainos, palyginti su 2022 m., net mažėjo. Tačiau nuolat brango darbo jėga, sumažėjo darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Darbo jėgos trūkumas išlieka vienas didžiausių iššūkių“, – pasakoja S. Putrimas.

Be to, nuo 2022 m. stabiliai auga sektoriai, kuriuose „Merko“ grupė turi ilgametės patirties, reikiamų pajėgumų ir žinių, – inžinerinės infrastruktūros projektai, tarp jų transporto, energetikos, gynybos. Gyvenamojo būsto sektorius, pasak S. Putrimo, pastaruoju metu taip pat rodo tvirtus atsigavimo ženklus.

Putrimo teigimu, praėjusieji metai „Merko statybai“ buvo ypač intensyvūs, vien iš generalinės rangos sutarčių bendrovės pajamos viršijo 270 mln. Eur.

„Tai buvo išties rekordinės darbų apimties metai. Statybos aikštelėse dirbo daugiau kaip 5.000 žmonių, išlieti 87 vėjo jėgainių pamatai, įrengta ir rekonstruota apie 125 km kelių, nutiesta 500 km kabelinių linijų – tai tik dalis skaičių, iliustruojančių „Merko“ Lietuvoje darbų mastą 2024-aisiais“, – vardija jis.

Jo teigimu, didžiausias praėjusių metų „Merko“ pasiekimas – tai, kad pavyko sėkmingai suvaldyti smarkiai išaugusį darbų mastą, darbus atlikti kokybiškai ir laikantis suplanuotų terminų.

„Iš kitos pusės – tokia darbų apimtis leido maksimaliai išnaudoti masto ekonomijos efektą, dėl tinkamo darbų organizavimo ir nepertraukiamo darbo buvo pasiektas maksimalus veiklos efektyvumas“, – priduria S. Putrimas.

2025 m. „Merko“ tęs darbus jau pradėtuose projektuose – vien pagal pasirašytas sutartis šiais metais jos dar laukia darbų už daugiau nei 100 mln. Eur, dalyvaus ir naujuose projektuose.

„Merko“ Lietuvoje dirba ir kaip NT vystytoja – projektuoja ir stato gyvenamuosius namus. Šiemet bendrovė pradeda darbus naujame projekte Šnipiškėse „Šnipiškių Urban“, taip pat statys ketvirto etapo namus jau kelerius metus bendrovės vystomame projekte „Vilnelės skverai“.

„Vidaus ekonomikos duomenys nuteikia pozityviai. Ekonomika stipri, gyventojų lūkesčiai optimistiniai, numatomos didelės investicijos į infrastruktūros sektorių – nuo „Rail Balticos“ iki gynybos projektų. Mažėjančios palūkanos skatina NT rinką“, – tolesnio augimo prielaidas vardija S. Purtimas.

Platforma suteikia galimybę efektyviau bendrauti tarp kolegų, dalytis dėkingumo žinutėmis, taip kuriant atvirą ir palaikančią darbo atmosferą, ir stiprinant tarpusavio santykius.

Be to, „MELP“ leidžia teikti personalizuotas naudas darbuotojams, pritaikytas pagal kiekvieno asmeninius poreikius. Platforma suteikia galimybę rinktis iš įvairių prekių ir paslaugų el. parduotuvėje, o taip pat pasinaudoti specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis, padedančiomis darbuotojams rasti tai, kas jiems svarbiausia. Tai ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, bet ir gerina jų darbo patirtį bei skatina atsakomybės jausmą.

„MELP“ taip pat palengvino vidinę komunikaciją ir suteikė galimybę visą svarbią informaciją surinkti vienoje vietoje, kas ženkliai supaprastino darbuotojų darbą ir padėjo išlaikyti sklandų procesų valdymą. 

Daugiau apie šią patirtį ir jos poveikį įmonei žemiau esančiame vaizdo įraše pasakoja personalo vadovė Renata Gailiūnienė. Džiaugiamės bendradarbiavimu su „MELP“ ir tikime, kad ši platforma ir toliau padės mums augti ir kurti geresnę darbo aplinką.

Mūsų komanda nekantrauja prisidėti prie dar vieno reikšmingo Vilniaus miesto infrastruktūros projekto įgyvendinimo!

Nuotraukos: Turto banko vizualizacijos

Be ugdymo erdvių, daugiafunkciame centre ypatingas dėmesys skirtas sporto infrastruktūrai. Jame bus universali sporto salė, treniruoklių zona bei lauko sporto infrastruktūra, apimanti mini futbolo, rankinio, krepšinio, tinklinio, lauko teniso ir padelio aikšteles, lengvosios atletikos zoną ir lauko treniruoklius.

Centras galės priimti iki 230 ikimokyklinio amžiaus ir 550 mokyklinio amžiaus vaikų. Iš viso čia dirbs apie 90 pedagogų, auklėtojų ir kitų specialistų. Tikime, kad šis projektas ne tik pagerins ugdymo ir sporto sąlygas rajono gyventojams, bet ir taps reikšmingu traukos centru visai bendruomenei.

„Šis projektas taps tikru pavyzdžiu, ką gali pasiekti stipri partnerystė. Objekte iškeltas vainikas simbolizuoja didžiausių darbų pabaigą ir puikiai atspindi mūsų komandos veržlumą. Savo darbus užbaigsime laiku ir tikimės, kad visi projekto partneriai bus pasirengę sėkmingam startui rugsėjo 1-ąją, – sako mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius. – Be abejonės, prisidėti prie tokio inovatyvaus ir reikalingo projekto – vienas malonumas. Esame įsitikinę, kad šis centras ne tik atlieps švietimo, kultūros ir sporto poreikius Klaipėdos rajone, bet ir prisidės prie darnios vietos plėtros bei bendruomenės gerovės.“

Esame nuoširdžiai dėkingi partneriams, komandai bei visiems, prisidedantiems prie šio projekto įgyvendinimo!

Daugiau informacijos apie šventę ir projektą galite paskaityti Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime. 

Regioninė filmoteka veiks kaip kino kultūros sklaidos ir kino edukacijos bei kompetencijų centras, kuris orientuosis į Vakarų Lietuvos, ypač Klaipėdos regiono poreikius. Čia bus rengiamos filmų peržiūros, teorinės bei praktinės kino edukacijos, vykdomi kino kultūros sklaidos projektai, organizuojamos kino kūrėjų ir tyrėjų rezidencijos bei kitos panašios veiklos. Šios iniciatyvos sieks ne tik didinti kino prieinamumą, bet ir skatinti platesnį įvairių visuomenės grupių įsitraukimą. 

„Šio projekto įgyvendinimas – reikšmingas žingsnis ne tik Vakarų Lietuvos kultūrinei raidai, bet ir platesnei kino bei medijų sklaidos plėtrai. Kaip generalinis rangovas, turintis ilgametę patirtį įgyvendinant sudėtingus ir visuomenei reikšmingus projektus, atsakingai žiūrime į mums patikėtą užduotį. Sieksime, kad naujoji erdvė atitiktų aukštus kokybės ir funkcionalumo standartus. Mums tai išties svarbus projektas, kuriame džiaugiamės galėdami pritaikyti savo žinias bei tuo prisidėti prie reikšmingų pokyčių regione“, – sakė mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius šiais metais dalyvauja kaip vienas iš diskusijos dalyvių, kur dalinsis įžvalgomis tema „Nuo minų iki milijoninių projektų: su kuo susiduria rangovai, užkariaudami regionus“. Ši tema tiesiogiai atspindi mūsų įmonės patirtį vykdant sudėtingus, plataus masto projektus, kurie stiprina Lietuvos infrastruktūrą ir prisideda prie regioninės plėtros. Tikime, kad diskusija ne tik supažindins su realiais rangovų iššūkiais, bet ir padės rasti sprendimus dar ambicingesniems projektams.

Dalyvavimas tokiame renginyje mums suteikia galimybę pasisemti įžvalgų, stiprinti partnerystes ir prisidėti prie dialogo, kuris skatina inovacijas bei bendrus sprendimus visai pramonei. Esame tikri, kad šios bendros diskusijos ne tik atskleis realius sektoriaus poreikius, bet ir padės rasti atsakymus į klausimus, su kuriais susiduriame siekdami ambicingų tikslų.

Džiaugiamės galėdami būti šio informatyvaus ir įkvepiančio renginio dalimi! Daugiau informacijos apie jį galite rasti „Verslo žinių“ portale.

Didžiuojamės, kad kolega prisideda ne tik prie mūsų įmonės kokybės projektų, bet ir dalijasi savo žiniomis bei įžvalgomis su akademine bendruomene.

Visi darbai buvo atliekami laikantis griežtų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Siekta ne tik atkurti ir sustiprinti pastato konstrukcijas, bet ir išsaugoti jo originalų charakterį bei vertybes, kurios svarbios ne tik Švenčionių bendruomenei, bet ir visai Lietuvos istorijai. Nalšios muziejaus rekonstrukcija yra reikšmingas žingsnis, užtikrinantis, kad šis unikalus kultūros paveldo objektas išliks svarbia vieta ne tik šiai, bet ir būsimoms kartoms.

Esame dėkingi, kad galėjome prisidėti prie šio svarbaus objekto! Nuoširdus ačiū mūsų komandai už darbą.

Daugiau apie tai rasite Švenčionių rajono savivaldybės naujienose. 

Šis renginys – svarbi proga susiburti verslui ir savivaldai, kad būtų aptarti šiuolaikiniai iššūkiai ir kartu kuriama ateities vizija. Šių metų forumo temos ypatingai aktualios tiek verslo atstovams, tiek viešajam sektoriui ir yra orientuotos į tvarumo ir skaitmenizacijos sprendimus. Tai ne tik galimybė išgirsti ekspertų įžvalgas, bet ir platforma, kurioje svarstomi klausimai, kaip verslas ir savivalda gali kartu kurti tvaresnę ir pažangesnę ateitį.

Šiemet renginys išties išskirtinis – vyksta viename moderniausių Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke „VMG Technics R&D Park“. Tai unikali erdvė, kuri puikiai atspindi šiandienos inovacijų ir technologijų tendencijas. Renginį moderuoja žinomas muzikantas, socialinių iniciatyvų kūrėjas ir Europos klimato pakto ambasadorius Jurgis Didžiulis.

Džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame forume ir dalintis savo patirtimi bei įžvalgomis su kitais verslo ir savivaldos atstovais. Dėkojame organizatoriams, pranešėjams, dalyviams ir visiems prisidėjusiems už galimybę būti šio svarbaus renginio dalimi. Tikime, kad tik bendromis pastangomis galėsime pasiekti realių pokyčių ir dar didesnės pažangos.

Džiaugiamės, kad augant keleivių srautams Kauno oro uoste, mūsų komanda gali prisidėti prie šios plėtros, leisiančios aptarnauti beveik dvigubai daugiau keleivių. 

Norime išreikšti didelį ačiū mūsų partneriams už galimybę būti šio projekto dalimi bei smagią šventę, o komandai dėkojame už jų indėlį ir atsidavimą!

Statybų sektoriuje kokybiškus rezultatus užtikrina įvairių elementų visuma. Dėmesys darbuotojų saugai, jų įtraukimas į procesus, standartizuotas projektų valdymas ir kasdienius darbus supaprastinančios naujosios technologijos – visa tai yra investicija į stabilų ir tvarų augimą, pasakoja įmonės „Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui Mindaugas Jurkuvėnas.

Didinti sąmoningumą

Jurkuvėnas įsitikinęs, kad darbų sauga yra bet kurios įmonės veiklos pagrindas, nes pirmiausia užtikrina darbuotojų sveikatą ir saugumą. Statybų sektoriuje, kur rizika yra itin didelė, atsakomybė už darbuotojų gerovę tampa dar svarbesnė, pabrėžia jis.

„Mums privalu sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs, nes tik tada jie gali dirbti ramiai, susikoncentravę į savo užduotis. Saugi darbo vieta ne tik sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, bet ir prisideda prie didesnio našumo ir efektyvumo. Be to, laikydamasi darbų saugos reikalavimų įmonė apsisaugo nuo galimų teisinių problemų, kurių gali kilti dėl nelaimių darbo vietoje. Galiausiai, darbų sauga – tai ilgalaikė investicija, kuri stiprina darbuotojų pasitikėjimą, gerina jų darbo kokybę ir padeda įmonei augti stabiliai ir tvariai“, – sakė M. Jurkuvėnas.

Kalbėdamas apie naujausias darbų saugos tendencijas, jis akcentuoja, kad šiuo metu esminis dėmesys skiriamas darbuotojų sąmoningumo didinimui ir technologijų panaudojimui. Viena svarbiausių tendencijų – darbuotojų aktyvus įsitraukimas į saugos procedūras, įmonėje stiprinant bendradarbiavimą ir tiesioginę komunikaciją tarp vadovų ir darbuotojų. „Vadinasi, darbdaviai turi ne tik nustatyti saugos taisykles, bet ir diskutuoti su darbuotojais dėl jų įgyvendinimo, kad būtų pasiekta aukštesnė darbų saugos kultūra“, – pridūrė ekspertas.

Kitas reikšmingas pokytis – didėjantis dėmesys prevencijai. „Nors nelaimingų atsitikimų statybose mažėja, vis dar dažni incidentai dėl kritimo iš aukščio ar saugos taisyklių nesilaikymo. Tai rodo, kad darbuotojų mokymai ir nuolatinė vidinė kontrolė – būtini elementai saugai užtikrinti“, – sakė M. Jurkuvėnas.

Mokymai praverčia praktinėse situacijose

„Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui pabrėžia, kad, norint veiksmingai integruoti darbų saugą į kasdienius darbus, svarbu, kad sauga būtų neatsiejama darbo proceso dalis nuo pirmojo planavimo etapo iki kasdienių veiksmų. Svarbiausias principas – užtikrinti nuoseklų saugos įgyvendinimą ne tik prieš pradedant skirtingus projekto etapus, bet ir prieš kiekvieną darbo dieną.

„Darbų planavimas turi apimti kasdienius saugos susitikimus ar apžvalgas, per kuriuos būtų įvertinamos tą dieną planuojamos užduotys ir galimos rizikos. Tai leidžia iš anksto identifikuoti galimus pavojus ir užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas būtų pasiruošęs saugiai atlikti savo darbą“, – sakė M. Jurkuvėnas.

Be to, labai svarbus nuolatinis darbuotojų mokymas, kurio metu ne tik suteikiama teorinių žinių apie darbų saugą, bet ir praktinių įgūdžių, kaip tinkamai elgtis realiose situacijose. „Mokymai turi vykti ne vieną kartą, bet nuolat, atsižvelgiant į projekto eigą ir kylančius iššūkius. Mūsų įmonėje mokymai vykdomi ne tik privaloma tvarka, bet ir papildomai, siekiant užtikrinti aukštesnius saugos standartus. Rengiame mokymus visiems – tiek vadovams, tiek darbininkams, kad kiekvienas darbuotojas būtų pasiruošęs ekstremalioms situacijoms ir žinotų, kaip tinkamai reaguoti“, – pasakojo ekspertas.

„Vienas iš praktinių pavyzdžių – pirmosios pagalbos mokymai, kuriuose dalyvavo mūsų darbuotojai. Per šiuos mokymus įgytos žinios padėjo realioje situacijoje, kai vienam iš darbininkų darbo metu staiga pablogėjo sveikata. Kolegos, pritaikę mokymuose įgytus įgūdžius, greitai ir efektyviai suteikė pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams, taip parodydami mokymų praktinę naudą“, – patirtimi dalijosi jis.

Kertinis akmuo – standartizavimas

Statybų sektoriuje ne mažiau aktualus kokybiškas darbų ir procesų planavimas ir valdymas: tinkamai suvaldžius kiekvieną etapą, lengviau išvengti nenumatytų problemų ir užtikrinti, kad galutinis rezultatas atitiktų tiek rangovo, tiek užsakovo lūkesčius.

Jurkuvėnas teigia, kad statybų srityje kiekvienas žingsnis – nuo projektavimo iki užbaigimo – yra kritinis: „Tinkamas valdymas užtikrina, kad visos medžiagos būtų pristatytos laiku, išvengiama darbo jėgos trūkumo, o kiekvienas procesas vyksta sklandžiai ir koordinuotai. Svarbiausia – sugebėti lanksčiai prisitaikyti prie projekto eigos pokyčių, nes statybų objektai dažnai susiduria su nenumatytais iššūkiais.“

Kiekvieno etapo efektyvumas lemia galutinio projekto sėkmę, o tai pasiekti padeda įmonėje taikomi aiškiai apibrėžti ir standartizuoti procesai. Pasak „Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojo kokybės valdymui, standartizavimas padeda sukurti bendras gaires visiems projekto dalyviams – nuo vadovų iki darbininkų. „Dėl to visi darbuotojai žino, ko tikimasi, ir gali dirbti efektyviau ir saugiau, nes procesai yra aiškiai apibrėžti ir suprantami. Tai pagerina ir komunikaciją tarp skirtingų komandų, nes visi remiasi tais pačiais standartais. Naudodami iš anksto apibrėžtas procedūras, galime greičiau reaguoti į netikėtumus ir užkirsti kelią galimoms klaidoms“, – aiškino ekspertas.

Kiekvienas etapas, pradedant pasiruošimu statybos darbams ir baigiant jų užbaigimu, yra apibrėžtas aiškiomis taisyklėmis ir metodais, kad visi procesai vyktų sklandžiai. „Pavyzdžiui, turime statybvietės įrengimo ir pasiruošimo standartą, kuris garantuoja, kad nuo pat pradžių darbo vieta būtų tinkamai organizuota, medžiagos užsakytos laiku, o saugos reikalavimai atitiktų aukščiausius standartus. Kitas svarbus standartas yra susijęs su medžiagų užsakymu ir pristatymu. Tai padeda optimizuoti tiekimo grandines ir užtikrina, kad nebūtų prastovų dėl netinkamai suplanuoto medžiagų tiekimo“, – sakė M. Jurkuvėnas.

„Tai leidžia išvengti interpretacijų ar improvizacijų, kurios dažnai lemia klaidas. Be to, turime aiškius protokolus ir dokumentų valdymo standartus, kurie padeda valdyti ir stebėti projekto eigą, užtikrinant, kad kiekvienas veiksmas būtų užfiksuotas ir vertinamas“, – tęsė jis.

Kokybę stabiliai palaikyti padeda įmonės audito ir procesų valdymo skyriai. Šie skyriai nuolat stebi, kaip laikomasi nustatytų standartų, ir užtikrina, kad visi darbuotojai vadovautųsi vienodomis gairėmis kiekviename projekto etape.

„Svarbu ir tai, kad visi darbuotojai aktyviai dalyvauja palaikant ir taikant šiuos standartus. Nuolat bendraudami su procesų skyriais, jie gali teikti pasiūlymų, kaip tobulinti esamus procesus, atsižvelgiant į realią darbo patirtį. Šis kolektyvinis įsitraukimas ne tik užtikrina, kad standartai yra taikomi visur, bet ir leidžia juos nuolat tobulinti, atsižvelgiant į kintančias projekto aplinkybes ar rinkos reikalavimus“, – sakė M. Jurkuvėnas.

Skaitmeniniai įrankiai

Šiandien sklandūs darbai sunkiai įsivaizduojami be skaitmeninių įrankių. Jie padeda automatizuoti procesus, fiksuoti duomenis, atnaujinti dokumentus ir greitai reaguoti į bet kokius pokyčius. „Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti praėjimo kontrolę statybvietėse, naudojame sistemą, kuri leidžia į teritoriją patekti tik patvirtintus ID kodus ir leidimą dirbti projekte turintiems darbuotojams. Ši sistema taip pat užtikrina, kad į statybvietę patektų tik blaivūs darbuotojai, o tai esminis saugos užtikrinimo aspektas“, – aiškino M. Jurkuvėnas.

Kokybės kontrolei, defektams ir saugos pažeidimams fiksuoti ir komunikavimui įmonė naudoja specializuotas programas, kurios leidžia darbuotojams greitai užfiksuoti incidentus ir pranešti apie juos atsakingiems asmenims.

„Mūsų naudojamos sistemos ir technologijos duoda naudos įmonei – optimizuojami procesai, užtikrinama kokybės kontrolė ir efektyvumas. Tačiau, kalbant apie užsakovus, svarbu pabrėžti, kad technologijų naudojimas užtikrina didesnį skaidrumą ir patikimumą. Užsakovai gali būti tikri, kad projektai vykdomi pagal planą ir nustatytus kokybės reikalavimus. Mūsų naudojamos sistemos leidžia greitai identifikuoti ir spręsti problemas dar ankstyvoje stadijoje, kol jos netapo rimtomis kliūtimis“, – išskyrė įmonės atstovas.

„Be to, šie įrankiai užtikrina, kad darbai vyktų sklandžiai, taip sumažindami prastovų ir nenumatytų išlaidų tikimybę. Vadinasi, galutinis rezultatas bus kokybiškai ir laiku įgyvendinti projektai, kurie ne tik atitinka užsakovo lūkesčius, bet ir biudžetą“, – tikino M. Jurkuvėnas.

“Šis projektas, kuriam įgyvendinti turėsime 14 mėnesių, sustiprins šalies gynybinius pajėgumus ir prisidės prie sąjungininkų pajėgų stiprinimo. Tai nemažas iššūkis ir atsakomybė, kurią priimame su dideliu pasiryžimu”, – sako „Infes“ verslo plėtros vadovė Rasa Kligė.

Šis projektas reiškia išties daug – tai prisidėjimas prie Lietuvos saugumo, gynybos pajėgumo stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo. Būti tokio svarbaus projekto dalimi yra didelė garbė, todėl esame labai dėkingi už šią galimybę.

Tikime, kad šis strateginis projektas neabejotinai taps dar vienu svarbiu etapu mūsų augimo istorijoje!

_

We signed an important strategic agreement with the NSPA

In September 2024, we reached a significant milestone in Infes’ history by securing a general contracting agreement with the NATO Procurement and Support Agency (NSPA), valued at 45 million euros. Under the agreement, we will take on a critical responsibility: installing warehouses and infrastructure for the Lithuanian Armed Forces.

“We have 14 months to complete the project, which will bolster our nation’s defense capabilities and contribute to the strength of our allied forces. This is a significant challenge and responsibility, one that we undertake with unwavering determination,” says Rasa Kligė, Business Development Manager at Infes.

The project is very meaningful to us, as it represents a vital contribution to Lithuania’s safety, the enhancement of defense capabilities, and international collaboration. We are honored to be a part of such an important project and deeply grateful for this opportunity.

We believe this strategic project will undoubtedly become a key milestone in our company’s continued growth!

„Infes“ šiame etape pradėjo statyti daugiabutį „Pasaka“ – 7 aukštų pastatą, įkvėptą M. K. Čiurlionio kūrybos. Šio gyvenamojo ir komercinio pastato statybos darbai jau prasidėjo, o pirmieji gyventojai įsikurs 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

Renginyje dalyvavo Kauno miesto vadovai, „SBA Urban“ vadovybė, architektai ir svečiai, kartu pažymėję šio išskirtinio projekto startą. „Pasaka“ žymi naują etapą tiek mūsų įmonei, tiek visam Kauno miesto veidui, pabrėžiant įsipareigojimą kokybei, tvarumui ir šiuolaikiškai gyvenamajai aplinkai.

„2023-ieji buvo itin dinamiški ir intensyvūs metai, kupini naujų galimybių ir augimo. Ne tik sėkmingai įžengėme į privatų sektorių, bet ir peržengėme simbolinę 100 mln. eurų apyvartos ribą“, – teigia „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

„Esame pasiruošę įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus visoje Lietuvoje. Mūsų profesionali komanda, investicijos į mokymus ir technologijas leidžia sėkmingai spręsti kylančius iššūkius ir toliau siekti aukščiausių rezultatų“, – pažymi jis.

Šiemet patekome į statybos įmonių lyderių penketuką, o mūsų surinktas balų skaičius, viršijęs praėjusių metų rezultatus, dar kartą patvirtina mūsų stabilumą ir augimą, nepaisant rinkos iššūkių. Tai dar kartą įrodo, kad „Infes“ yra pasiruošusi ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti savo pozicijas.

Žvelgdami į 2025 m. perspektyvas, vertiname rinkos galimybes optimistiškai. „Turime visus reikiamus įrankius, o mūsų komanda yra pagrindinis sėkmės variklis“, – pabrėžia A. Markevičius.

Dėkojame savo komandai ir partneriams už pasitikėjimą, ir tikimės, kad 2024-ieji bus dar vieni metai, kupini augimo ir naujų galimybių!

Daugiau apie statybų sektoriaus lyderių atranką ir kriterijus galite sužinoti „Verslo žinių“ pranešimuose čia ir čia.

Esame dėkingi, kad  galėjome prisidėti prie šio reikšmingo objekto atsinaujinimo ir tariame ačiū kiekvienam, prisidėjusiam prie projekto įgyvendinimo. Tikimės, kad dabar muziejus ir atsinaujinusi ekspozicija pritrauks dar daugiau lankytojų!

„SBA Urban“ kairiajame Nemuno krante, Kaune vystomame rajone „Nemunaičiai“ naują gyvenamąjį daugiabutį „Pasaka“ statys bendrovė „Infes“. Statybos darbai prasidės jau rugsėjo pabaigoje. Planuojama, kad pirmieji gyventojai čia įsikels jau 2026 m. pirmąjį ketvirtį.

Investicijos sieks 14 mln. eurų

„Sparčiai judame tęsdami „Nemunaičių“ plėtrą. Dar šią vasarą startavus verslo centro „Hermanas“ statyboms, netrukus pradėsime ir išskirtinio gyvenamojo projekto „Pasaka“ statybos darbus. Jau dabar sulaukiame didelio susidomėjimo – tikime, kad startavus oficialioms rezervacijoms spalį, paklausa dar išaugs. Tam didelę įtaką turi visa, 6 hektarų, rajono plėtra – kursime nuolat gyvą, meno ir kultūros kupiną kvartalą, į visą projektą investuosime per 280 mln. eurų, o vien į „Pasaką“ – 14 mln. eurų. Projektas – ambicingas, todėl ir generaliniam rangovui keliame itin aukštus kokybės reikalavimus. Tikimės, kad didelę patirtį sukaupusi „Infes“ komanda išlaikys kokybės kartelę, o visą projektą įgyvendins laiku“, – sako „SBA Urban“ bendrovės „Urban LIVE“, vystančios „Nemunaičius“, direktorė Inga Navickaitė.

A++ energinės klasės  „Pasaka“ – 7 aukštų, iš kurių pirmieji du – skirti komercinei veiklai. 95 butų projekte SBA grupės NT plėtros bendrovė rinkai siūlys 28 – 80 kv. m. 1-4 kambarių butus, su galimybe juos apjungti ir susikurti išskirtinį būstą beveik 160 kv.m. erdvėje. Statybos darbų pradžia planuojama ateinančią savaitę, o butų rezervacijų startas spalio 3 d.

„Nemunaičių“ rajonas puikiai dera su mūsų įmonės požiūriu į tvarų augimą. Jo tikslas – ne tik kurti modernią gyvenamąją ir verslo aplinką, bet ir prisidėti prie naujo Kauno centro formavimo bei darnaus miesto augimo. Statyti erdves, kurios tarnautų žmonėms ir bendruomenėms, mums yra be galo svarbu. Kartu su „SBA Urban“ komanda, kurie yra veržlūs lyderiai ir į augimą bei partnerystę žiūri taip rimtai, kaip mes, tikime, kad sukursime darnias erdves, kurios puoselėja ilgalaikę vertę miestams“, – sako „Infes“ verslo plėtros vadovas Kęstutis Taletas.

Daug dėmesio skiriama projekto architektūrai – pastatas suprojektuotas taip, kad iš Nemuno salos, upės pusės atrodytų lyg pakibęs ore, lengvas. Pasak K. Taleto, šis sprendimas – vienas iš didesnių iššūkių projekte. „Statant trečiąjį aukštą naudosime įtemptosios armatūros lynų technologiją, kuri ir leis išpildyti architekto Rolando Paleko komandos idėją, lyg ore pakabinti penkis gyvenamuosius pastato aukštus ir pro kiemo plyšį turėti saulės šviesą“.

Tuo pat metu iš H. ir O. Minkovskių gatvės formuojamos komercinės erdvės, kuriose įsikurs gyventojams aktualios ir svarbios paslaugos – sveikatingumo studijos, kavinės, grožio paslaugos ir kita.

Naujasis Kauno centras – įkvėptas M. K. Čiurlionio kūrybos

Pilna apimtimi pradėtas antrasis „Nemunaičių“ etapas su verslo centru, gyvenamuoju namu ir daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele – tik didelių pokyčių kairiajame Nemuno krante pradžia. Iš viso iki 2030 m. „Nemunaičiai“ iš 3 hektarų teritorijos plėsis iki 6 hektarų. Pasak I. Navickaitės, išskirtinės architektūros rajonas kurs ir formuos naująjį Kauno centrą. Planuojamos viešosios erdvės, centrinė aikštė ir gyva komercinė zona kavinėms, restoranams, parduotuvėms. „Nemunaičių“ kaimynystėje projektuojama ir gražiausia Nemuno promenada, kuri tęsis 500 metrų.

Šalia visos „Nemunaičių“ krantinės netrukus startuos ir M. K. Čiurliono koncertų salę, kurią pasiekti bus galima naujuoju pėsčiųjų tiltu, sujungsiančiu Nemuno salą ir Kauno senamiestį su kairuoju Nemuno krantu. Įkvėpti Čiurlionio kūrybos ir projekto pastatai, kurių pavadinimai bus siejami su jo paveikslais bei muzikos kūriniais.

Pranešimą taip pat galite rasti „Verslo žinios“ portale.

„Europos burės 2024“ konkursas, skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotiems projektams, vertina iniciatyvas, prisidedančias prie geresnės gyvenimo kokybės. Labai didžiuojamės, kad „Harmonijos miesto“ kilni misija buvo pastebėta.

Šis projektas reikšmingai prisidės prie kompleksinio ir individualizuoto teikiamų paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimos nariams prieinamumo gerinimo Panevėžio regione. Neįgalius vaikus auginantys tėvai turės galimybę ne tik gauti jiems reikiamą pagalbą, bet ir grįžti į darbo rinką pasinaudojant komplekso paslaugomis – socialine globa, terapiniais užsiėmimais, laikinu atokvėpiu ir psichologiniu palaikymu bei mokymosi galimybėmis. Tikimasi, kad šeimos, auginančios neįgalius vaikus, jausis kur kas labiau palaikomos ir lengviau integruosis į bendruomenę.

Moderniame daugiau nei 1400 kv. m ploto dviaukščiame centre įsikurs konsultacijų ir edukacijos, specializuotos pagalbos šeimai, dienos, laikino atokvėpio, nuoseklaus lavinimo centrai. Visapusiška pagalba šeimoms čia galės būti teikiama nuo pat kūdikystės. Skaičiuojama, kad šiame centre bus įkurtos 25 kvalifikuotų specialistų darbo vietos, o aptarnauti bus galima iki 70 žmonių. 

Sveikiname visus, prisidėjusius ir dar prisidėsiančius prie „Harmonijos miesto“ kūrimo, ir tikimės, kad šis centras taps vilties ir palaikymo švyturiu visam regionui! Esame dėkingi, kad galime prisidėti prie tokio įkvepiančio projekto įgyvendinimo. 

Daugiau apie projektą bei apdovanojimą kviečiame paskaityti „Lrytas“ pranešime. 

Finalistų atranka išties pabrėžė inovacijų ir kultūrinės vertės viešosiose bibliotekose svarbą. Ąžuolyno biblioteka modernizuota siekiant atitikti šiuolaikinius vartotojų poreikius ir tvarumo standartus, tačiau rekonstrukcijos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas ir autentiškų elementų, tokių kaip marmurinis dekoras ir medinis parketas, išsaugojimui. Raudonų plytų pastatas, jau tapęs miesto simboliu, buvo atnaujintas taip, kad išlaikytų tiek kultūrinę, tiek estetinę vertę.

Nugalėtojas, kuriam atiteks „Metų viešosios bibliotekos“ apdovanojimas bus paskelbtas Barselonoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Viešosios bibliotekos ir demokratija“ spalio 7 d. Labai laukiame ir palaikome!

Mūsų įmonė be galo didžiuojasi galėjusi prisidėti prie šio įspūdingo projekto ir sveikina Ąžuolyno biblioteką su tarptautiniu pripažinimu. Tikimės, kad šis pasiekimas įkvėps ateities projektus ir skatins siekti aukščiausių rezultatų.

Daugiau apie šį pasiekimą kviečiame paskaityti LRT pranešime. 

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 169 tūkstančius įmonių, tačiau griežtus atrankos kriterijus atitinka tik 6 proc. arba apie 10 tūkstančių verslu. „Infes“ pateko tarp jų, o tai įrodo mūsų gebėjimą sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų ir užtikrinti ilgalaikį verslo augimą.

„TOP įmonės 2024“ yra apdovanojimų kategorija, skiriama remiantis objektyviais ir aiškiai išmatuojamais kriterijais, tokiais kaip pelningumas, apyvartos, darbuotojų skaičiaus augimas, atsakingas įsipareigojimų vykdymas bei aukštas vidutinis atlyginimas darbuotojams.

Mūsų verslas yra grindžiamas ilgalaike vizija mais ir aukščiausios kokybės paslaugomis, todėl esame pasiruošę ir toliau kurti pridėtinę vertę savo klientams ir partneriams.

Daugiau apie TOP įmonių 2024 nominaciją, atrankos kriterijus galite sužinoti Verslo žinių pranešime.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, kuri jungia šalies įmones, veikiančias gynybos, saugumo, kibernetinio saugumo bei susijusiose srityse. Asociacija siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos įmonių ir tarptautinių partnerių, skatinti inovacijas bei investicijas į šiuos svarbius sektorius. Tapus šios organizacijos nare, mums atsiveria platesnės galimybės dalyvauti strateginiuose projektuose ir aktyviai prisidėti prie šalies bei regiono gynybos pajėgumų stiprinimo.

Prisijungimas prie LGSPA taip pat suteikia „Infes“ galimybę dalintis savo ilgamete patirtimi statybų ir inžinerijos sektoriuje, ypač projektuose, kurie turi didelę reikšmę valstybės infrastruktūrai. Mūsų įmonės gebėjimai ir kompetencija leis dar geriau reaguoti į šio sektoriaus poreikius, siūlant inovatyvius ir patikimus sprendimus, kurie svarbūs saugumui.

Esame pasiruošę bendradarbiauti su asociacijos nariais, dalintis savo žiniomis bei kartu ieškoti naujų sprendimų, kurie prisidėtų prie saugesnės ateities kūrimo!

Siekdama užtikrinti sklandžius ir saugius statybos darbus, statybų įmonė „Infes“ sukūrė ir įdiegė naują statybvietės įrengimo standartą. Šis standartas ne tik supaprastina darbą, bet ir padeda optimizuoti resursų naudojimą, mažina rizikas ir prisideda prie tvaresnio projektų vykdymo.

Kodėl standartas yra būtinas?

„Infes“ patirtis, plėtra, projektų apimties ir komandos augimas išryškino būtinybę standartizuoti statybvietės įrengimo procesą.

Parengti statybvietę yra vienas iš svarbiausių projekto etapų, nuo kurio priklauso ne tik darbų efektyvumas, bet ir bendras projekto saugumas ir trukmė. Įmonės statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui Mindaugas Jurkuvėnas pabrėžia, kad standartizacija padeda užtikrinti vienodą darbų kokybę visuose projektuose, nepriklausomai nuo jų dydžio ar sudėtingumo.

„Dėl naujojo standarto darbuotojams nebereikia galvoti, kaip ir kur turėtų būti įrengti statybvietės elementai. Visas procesas yra aiškiai apibrėžtas, o parengtos gairės leidžia kiekvieną statybvietę įrengti pagal konkretų šabloną, pritaikytą projekto dydžiui ir pobūdžiui“, – sakė M. Jurkuvėnas.

Dėl naujojo standarto darbuotojams nebereikia galvoti, kaip ir kur turėtų būti įrengti statybvietės elementai. Visas procesas yra aiškiai apibrėžtas, o parengtos gairės leidžia kiekvieną statybvietę įrengti pagal konkretų šabloną.

Skirtingų projektų poreikiams

Įmonėje sukurti trys pagrindiniai statybvietės įrengimo šablonai – mini, midi ir maxi, atitinkantys skirtingų projektų poreikius. Mažesniems projektams pritaikomas mini šablonas, kuris numato paprastesnę statybvietės struktūrą su mažesniu sudedamųjų dalių skaičiumi.

Didesniems ir sudėtingesniems projektams naudojami midi ir maxi šablonai, kurie apima daugiau sudedamųjų dalių nei mini šablonas. Šie šablonai numato didesnį infrastruktūros elementų skaičių, įskaitant laikinus kelius, vagonėlius, įėjimus ir įvažas, atsižvelgiant į didesnius projektų poreikius. Visuose šiuose šablonuose numatyti būtiniausi statybai reikalingi elementai, tačiau didesniuose objektuose jų poreikis yra atitinkamai didesnis.

„Standartizacija leidžia darbuotojams lengvai suprasti, kaip paruošti statybvietę bet kokio dydžio projektui. Tai ypač naudinga naujiems komandos nariams, kurie, vadovaudamiesi šiais šablonais, gali greitai įsitraukti į darbą“, – paaiškino kokybės standartų specialistas.

Planavimas ir tvarumas

Vienas iš svarbiausių statybvietės įrengimo standarto pranašumų – efektyvus resursų naudojimas ir tvarumo principų laikymasis. Detalus planavimas leidžia iš anksto numatyti, kur bus įrengti laikini keliai, vagonėliai ir kita infrastruktūra, kuri vėliau gali būti pritaikyta kaip nuolatinė. Taip išvengiama perteklinio medžiagų naudojimo ir užtikrinama, kad statybvietės įrengimas būtų kuo ekonomiškesnis.

„Mūsų tikslas – taupyti išteklius ir maksimaliai efektyviai panaudoti turimas medžiagas. Stengiamės, kad laikini keliai ir kiti infrastruktūros elementai būtų išdėstyti ten, kur vėliau jau bus nuolatiniai, taip sumažindami nereikalingas sąnaudas ir prisidėdami prie tvaresnio projekto vykdymo“, – pabrėžė M. Jurkuvėnas.

„Įmonės sukurtas statybvietės įrengimo standartas yra esminis žingsnis užtikrinant sklandų ir efektyvų projektų vykdymą. Šis standartas ne tik palengvina darbą komandos nariams, bet ir prisideda prie tvaresnio resursų naudojimo ir saugesnės darbo aplinkos kūrimo. Taip įmonė ne tik išlaiko aukštus kokybės standartus, bet ir kuria pridėtinę vertę savo projektams ir klientams“, – tikino M. Jurkuvėnas.

Šis standartas ne tik palengvina darbą komandos nariams, bet ir prisideda prie tvaresnio resursų naudojimo ir saugesnės darbo aplinkos kūrimo.

Pastangos kurti saugos kultūrą

Darbų sauga yra esminė statybų proceso sudedamoji dalis, kurios svarba negali būti pervertinta. Statybų sektorius dėl savo ypatingų rizikos veiksnių ir dinamiškos darbo aplinkos reikalauja griežtos saugos praktikos, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir užtikrinta darbuotojų gerovė.

„Infes“ įmonėje saugos reikalavimai nuolat didėja, todėl ypač atsakingai laikomasi Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų. Įmonė ne tik įgyvendina griežtas saugos gaires, bet ir nuolat atnaujina savo praktikas, kad atitiktų naujausius standartus.

„Rengiame mokymus ir seminarus, kuriuose akcentuojame pavojus, kurie šiandien aktualiausi. Saugos kultūros kūrimas yra nuolatinis procesas, kurio metu siekiame įtikinti darbuotojus, kad darbų sauga yra jų pačių ir jų kolegų sveikatos ir saugumo pagrindas“, – sakė įmonės atstovas M. Jurkuvėnas.

Saugos kultūros kūrimas prasideda nuo darbuotojų švietimo ir jų įtraukimo į saugos procesus. Įmonė stengiasi, kad visi darbuotojai ne tik suprastų saugos taisykles, bet ir aktyviai jų laikytųsi. „Mūsų tikslas yra sukurti aplinką, kurioje sauga būtų laikoma svarbiausiu prioritetu. Daug dėmesio skiriame asmeninėms ir kolektyvinėms saugos priemonėms naudoti ir pavojingoms zonoms ženklinti“, – pridūrė M. Jurkuvėnas.

Statybvietėse nuolat stebima, ar darbuotojai yra aprūpinti reikiamomis saugos priemonėmis: šalmais, signalinėmis liemenėmis, ausinėmis, apsauginiais akiniais, saugos apraišais. Įmonė planuoja ir organizuoja, kaip bus naudojamos kolektyvinės saugos priemonės, kaip ženklinamos pavojingos zonos ir įėjimai. „Siekdami užtikrinti vienodas darbo sąlygas, visose mūsų statybos aikštelėse laikomės griežtų standartų“, – pažymėjo jis.

Be to, įmonė vykdo tiek reguliarius, tiek papildomus instruktažus, atsižvelgdama į naujas rizikas ir iššūkius. „Siekiame, kad visi darbuotojai turėtų tinkamas darbo sąlygas, įskaitant persirengimo kambarius ir darbo kabinetus su reikalingais įrenginiais. Kokybės standartai turi atsispindėti ne tik viduje, bet ir išorėje – tvarkinga teritorija yra svarbi visos įmonės vizitinė kortelė“, – teigė M. Jurkuvėnas.

Technologijomis grįsta kontrolė

Saugos kultūros kūrimas įmonėje „Infes“ yra neatsiejamas nuo technologijų diegimo. Ne tik standartizavimas, bet ir pažangios technologijos tapo esminiu elementu užtikrinant efektyvų ir saugų statybų procesą.

„Saugą užtikrina sisteminga kontrolė, kurioje dalyvauja papildomi specialistai, kitos įmonės ir partneriai. Šie specialistai audituoja mūsų objektus, užtikrina tiek darbų organizavimą, tiek darbų saugą. Tokia kompleksinė priežiūra apima ne tik konkretaus objekto dalyvius, bet ir kitus savo srities profesionalus“, – aiškino „Infes“ atstovas.

Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad kiekviename objekte dirbtų tik kvalifikuoti statybininkai. Įmonės objektuose dirba tik tie darbuotojai, kurie turi „skaidriai dirbančiojo ID“ kodą. Ši sistema Lietuvoje pasirodė prieš keletą metų ir jos įdiegimas padėjo efektyviau kontroliuoti statybininkus ir išvengti nelegalių darbuotojų buvimo statybų teritorijose.

„Įrengėme įėjimo kontrolės sistemą su viso ūgio turniketais, kurie garantuoja, kad į mūsų objektus pateks tik tie, kurie turi ID kodą ir yra blaivūs. Toks technologijų naudojimas eliminuoja žmogiškosios klaidos galimybę, pavyzdžiui, neteisingai įvertintą apsaugos darbuotojo sprendimą“, – detalizavo M. Jurkuvėnas.

„Mes dirbame tvariai ir mokame visus mokesčius, todėl svarbu, kad mūsų statybų teritorijoje nebūtų nelegalių darbuotojų“, – pabrėžė jis.

„Technologijos leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų patekimo ir išvykimo laiką iš teritorijos. Stebėjimo ir fiksavimo priemonės padeda greitai identifikuoti pažeidimus ir išspręsti problemas, užtikrinant, kad darbai vyktų efektyviai ir be trikdžių“, – pridūrė įmonės atstovas.

Be to, daugumoje „Infes“ statybų objektų naudojami elektroniniai mobilieji vartai, kurie užtikrina sklandų transporto judėjimą ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, garantuojant, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys.

Šie technologiniai sprendimai ne tik užtikrina saugumą, bet ir stiprina įmonės gebėjimą greitai reaguoti į situacijas.

„Kauno diena“ straipsnį taip pat galite rasti čia.

Lietuvos sporto universitetas dabar turės dar geresnes galimybes toliau augti kaip viena iš pirmaujančių sporto ir sveikatingumo mokslo institucijų. Manome, kad atnaujinta infrastruktūra taps naujų pasiekimų ir pergalių pagrindu. Linkime Lietuvos sporto universiteto bendruomenei sėkmingo ir ilgalaikio šios atnaujintos infrastruktūros naudojimo!

Taip pat norime tarti ačiū šio projekto komandai – esame labai dėkingi už jūsų indėlį, atsidavimą ir atliktą darbą!

Renginyje, kuriame dalyvavo gausybė iškilių svečių, buvo perkirpta simbolinė juostelė, pažyminti oficialų pastato atidarymą. Po ceremonijos visi dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti naujuosius fakultetus, kuriuose įsikūrė šiuolaikinės meno studijos, kūrybinės ir mokslinių tyrimų erdvės.

Naujajame Teatro ir kino fakultete bei Mažajame salių bloke sukurtos erdvės, kuriose atsiveria tarpdisciplininio meno galimybės. Teatro studijoms skirtos modernios auditorijos ir Juodoji teatro salė, talpinanti daugiau nei 170 žiūrovų. Šokio studijoms – pritaikytos auditorijos ir erdvi Baltoji šokio salė. Kinui – visapusiška infrastruktūra, apimanti visus kūrybos ir gamybos etapus, įskaitant modernią kino salę-laboratoriją. Siekiant užtikrinti geriausias sąlygas tiek studentams, tiek dėstytojams, įrengtos ir modernios poilsio erdvės bei profesoriumas, skirtas dėstytojų susitikimams ir pasiruošimui.

Nuoširdžiai džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie šio projekto, kuris ne tik papildys Vilniaus architektūrinį veidą, bet ir taps nauju kūrybos ir kultūros židiniu ateinančioms kartoms. Taip pat esame be galo dėkingi savo komandai, kuri dirbo su šiuo projektu!

Linkime, kad ši erdvė visiems jos lankytojams, studentams ir dėstytojams taptų įkvėpimo, augimo ir didelių siekių vieta. Tegul čia skamba talentai ir gimsta naujos idėjos!

Daugiau apie renginį paskaityti galite LRT pranešime.

Svarbu paminėti, kad šis pasiekimas – ne vienintelis. Visai neseniai LVSO interjeras taip pat buvo įvertintas sidabru konkurse „A’ Design Award & Competition“, o „Auksinės paletės“ apdovanojimuose išrinktas geriausiu visuomeninės paskirties interjeru. 

Tai aukšto lygio pasiekimai ne tik salės interjero kūrėjams, bet ir visai Lietuvai, todėl esame labai laimingi, jog ir mes turėjome galimybę prisiliesti prie šio LVSO projekto įgyvendinimo.

Daugiau apie šį įvykį paskaityti galite „15 min“ pranešime.

Projekto įgyvendinimas apims ne tik pastato modernizavimą, bet ir aplinkos tvarkymą, siekiant sukurti patogią ir funkcionalią erdvę miesto gyventojams ir svečiams. Nekantraujame pradėti šį svarbų Palangos miesto kultūrinės infrastruktūros atnaujinimo etapą.

Linkime sėkmės visiems, prisidedantiems prie šio reikšmingo projekto įgyvendinimo!

2023 metai buvo ypatingai sėkmingi finansinių rodiklių atžvilgiu. Kaip žinote, pasiekėme 107 mln. Eur apyvartą, kuri yra net 98,6 proc. didesnė nei 2022-aisiais. Šis augimas neabejotinai atspindi mūsų nuolatinį siekį tobulėti ir teikti aukščiausios kokybės paslaugas mūsų klientams. 

Mūsų komandos atsidavimas, profesionalumas ir nuolatinis siekis tobulėti yra pagrindiniai mūsų sėkmės varikliai. Didžiuojamės savo kolegomis, kurių pastangų dėka galėjome pasiekti tokius rezultatus.

Mūsų siekis – ne tik augti finansiškai, bet ir kurti pridėtinę vertę savo partneriams bei visuomenei. Visada dedame pastangas, kad mūsų projektai būtų aukščiausios kokybės, ir nuolat ieškome naujų, efektyvių sprendimų statybų sektoriuje.

Mūsų sėkmė taip pat nebūtų įmanoma be mūsų klientų ir partnerių, kurių pasitikėjimas ir palaikymas yra neįkainojami. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie mūsų kelionės, ir tikimės, kad kartu pasieksime dar daugiau.

Didžiuojamės pasiekimais ir esame pasiruošę naujiems iššūkiams bei galimybėms.

Ačiū, kad esate su mumis!

Pamatyti visą TOP sąrašą ir kitas įžvalgas apie Lietuvos įmonių pelningumą galite „Verslo žinių“ straipsnyje.

Patogūs sprendimai atlikėjams ir žiūrovams

Svarbiausiems dainų švenčių dalyviams – atlikėjams – „Infes“ sukūrė patogią infrastruktūrą: išlietas aikštės pagrindas, kurio danga – specialiai apdorota šokių reikmėms, po tribūnomis įrengti persirengimo kambariai, dušai ir grimerinės. Žiūrovų patogumo dėlei, atnaujinta amfiteatro tipo tribūna, kurioje įrengti laiptai bei suoliukai. Taip pat įrengta speciali erdvė garso operatoriams bei LED ekranams. Nuo šiol estrada talpina apie 1,9 tūkst. choristų, o tribūnos – apie 6,5 tūkst. žiūrovų. 

Unikalus apšvietimas

Atskiro paminėjimo verti apšvietimo sprendimai: teritorijoje įrengtas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis akcentas – vertikalus šviesos spindulys, sukuriantis Dainų slėnio vietoženklį. Apšviestos medžių lajos nuo šiol kviečia erdve mėgautis ir vakarais. 

Modernizuotos pagalbinės patalpos

„Infes“ atnaujino pagalbines ir administracines patalpas, laiptus, elektros skydinę, tambūrą ir laiptinę, įrengė sanitarinius mazgus. Taip pat pastatytas administracinis paviljonas, kuriame įrengta bilietų kasa. 

Į Dainų slėnį – ne tik per šventes

Atnaujintas Dainų slėnis lankytojų laukia bet kuriuo metu, kviesdamas jaukiai praleisti laisvalaikį ir papoilsiauti ne tik renginių metų. Tam modernizuoti mažosios architektūros elementai: įrengti mediniai suoliukai, šiukšlių dėžės bei dviračių stovai, turėklai. Suformuoti takai ir apželdintos žaliosios erdvės kviečia pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar paspirtuku ir mėgautis kitomis aktyvaus bei pasyvaus laisvalaikio pramogomis. 

„Infes“ komanda didžiuojasi, galėjusi prisidėti prie šios kultūriškai ir istoriškai svarbios erdvės modernizavimo. Tikimės, kad naujam etapui prikeltas slėnis dainų ir šokių garsais skambės dar ne vieną šimtmetį.

Progimnazijai išsikraustant į naują erdvę, senajame – 1967 m. pastatytame pastate po rekonstrukcijos įsikurs ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaiga. Čia atsiras net 130 papildomų vietų mažiesiems klaipėdiečiams. 

Rekonstravimo darbus planuojama atlikti išplečiant pastatą į pietinę bei pietrytinę sklypo puses. Čia bus pristatyti 5 korpusai, kurie tarpusavyje bus sujungti laiptinėmis. Korpusuose bus lopšelio-darželio grupės, pagalbinės bei administracijai skirtos patalpos ir virtuvės cechas. Po rekonstrukcijos pastato plotas išaugs daugiau nei 10 kartų – iš 201,5 iki 2300 kv. metrų.

Šalia taip pat suprojektuotos kiemo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė su įrenginiais, 2 automobilių stovėjimo aikštelės bei pėsčiųjų takai.

Nekantriai laukiame starto, o projekto komandai linkime didžiausios sėkmės naujuose darbuose!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybų projekto įgyvendinimo užbaigai skirtas renginys, kurio vieninteliais ir svarbiausiais svečiais tapo šį projektą įgyvendinusių įmonių atstovai. Svarbiausia, žinoma, UAB „Infes“ ir jos profesionalai teatrą ranka rankon su Muzikinio teatro vadovais statę net penkerius metus ir devynerius mėnesius.

Pasidžiaugta teatro istorijos kūrėjais

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras. 

Nors muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis gyvuoja jau daugiau kaip du šimtmečius, tačiau tik dabar, pirmą kartą per visą istoriją, sulaukė specialiai šiam scenos menui pritaikyto pastato.

Teatras gali pasigirti viena geriausių akustikų šalyje. Tai ir moderniausiai įrengtas teatras šalyje. Teatro statybos truko 5 metus ir 9 mėnesius. Įgyvendinimo procesas buvo sudėtingas ir keblus dėl jį įtakojusių pandemijos, infliacijos, karinių bei ekonominių veiksnių.

2018-ųjų rugsėjo 14 d. buvo įkasta statybų pradžią žymėjusi kapsulė ateities kartoms ir prasidėjo sudėtingas procesas, kurio Muzikinio teatro vadovė nepamirš visą gyvenimą.

„Nežinojau kas manęs laukia… Tai buvo ilgas, sunkus, tačiau kartu ir nuostabus kelias… Nuoširdžiai dėkoju visiems sutiktiems šioje kelionėje: nuo Muzikinio teatro bendruomenės iki įvairių sričių profesionalų, visada ir visomis išgalėmis ir su kilniausiais siekiais prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo. Per 5 metus ir devynerius mėnesius teko sutikti įvairių žmonių.

Visus juos jungė tikėjimas, kad šis teatras bus pastatytas, o juk tikėjimą taip lengva prarasti… Didžiuojamės nauju teatru ir kartais net patiems sunku patikėti, kad tai įvyko.

Teatro statybos jau istorija, tad belieka pasidžiaugti, kad visi čia susirinkę buvo tos istorijos kūrėjai. Pastatytas teatras meno kūrėjams ir gerbėjams tarnaus ne vieną dešimtį metų, tai yra didžiulė dovana ateities kartoms!“,- sakė L. Vilimienė.

KVMT vadovė L. Vilimienė  už nuoširdų bendradarbiavimą ir profesionalumą įgyvendinant KVMT teatro statybų projektą skyrė padėkas UAB „Infes“ generaliniam direktoriui Arvydui Markevičiui, projektų direktoriui Mantui Šalčiui ir statybos projektų vadovui Martynui Dargužui.

Už atsidavimą, strateginį mąstymą ir procesų valdymo optimizavimą įgyvendinant statybų projektą nuoširdžiai dėkota ir KVMT pastato modernizavimo projekto vadovui Nagliui Stancikui, o už kokybišką ir efektyvų investicinių procesų vykdymą – KVMT investicinių projektų koordinatorei Daivai Daugei.

Jiems įteiktos ir skulptūrinės miniatiūros „Klaipėda ant bangos“, pagamintos iš senojo pastato laiptų akmens. Granito plokštė buvo išmontuota ir virto unikaliais suvenyrais. Skulptorius Vytautas Karčiauskas sukūrė skulptūrines miniatiūras, kuriose susijungia granitas, nerūdijantis plienas, bronza ir Baltijos gintaras. 

Svarbiausia – rasti sprendimus sudėtingose situacijose

Teatro pastato modernizavimo projekto vadovas, KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas akcentavo, kad žiūrint į ilgus metus vykusių darbų rezultatą širdį užlieja geras jausmas.

„Pastatytas ateities teatras! Su dideliu užsidegimu, atviromis širdimis ėjome link tikslo ir mums pavyko. Esu tikras, kad čia puikiai jausis tiek teatro darbuotojai, tiek žiūrovai. Buvo ne viena situacija, kai galėjome susipykti, išsivaikščioti ir šį projektą palikti likimo valiai.

Ir čia viskas būtų užžėlę žole… Radome sprendimus net pačiose sudėtingiausiose situacijose ir tuo didžiuojamės. Gerai, kad prisijungęs prie šio projekto, pačioje statybų pradžioje, to nežinojau (juokiasi)

Užsidegimas ir noras įveikti visus iššūkius buvo stipresnis už šiame kelyje pasitaikiusias kliūtis. Esame labai dėkingi rangovui UAB „Infes“, ypač projektų direktoriui M. Šalčiui ir statybos projektų vadovui M. Dargužui, kurie šio projekto sprendimus priėmė lyg garbės iššūkius, nepaisant nieko stengėsi juos įveikti. Tai įvyko!“,- sako N. Stancikas.

Anot UAB „Infes“ projektų direktoriaus Manto Šalčiaus, KVMT pastato statybų projektas jam buvo ypač svarbus visus trejus jam paskirtus metus. „Dirbdamas čia turėjau svajonių komandą.

Net juokavome, kad reikėtų statyti kitą teatrą, mielai sutiktume, jei tektų dirbti su tokiais vadovais, kokius sutikome KVMT. Viso KVMT projekto metu mėgavausi procesu.

Manau, kad mūsų sėkmės formule tapo žmonių noras įgyvendinti projektą ir kompromiso ieškojimas. Jei pavyksta suderinti šiuos komponentus, negali nepasisekti. 

Nuoširdžiai dėkoju subrangovams, projektuotojams, medžiagų tiekėjams ir visiems prisidėjusiems prie projekto. Labiausiai esu dėkingas statybos projektų vadovui M. Dargužui.

Ilgai galvojome ką teatrui padovanoti įkurtuvių proga, o tada supratome, kad labiausiai tinka kaktusai, kurie simbolizuoja spektaklį „Sapnai ir kaktusai“. Beje, vieną kaktusą radome paliktą senajame pastate ir jį išsaugojome, tad su malonumu jį perkeliame į naujus namus“,- sakė M. Šalčius.

Statybos projektų vadovas M. Dargužas pasakojo prie šio projekto prisijungęs 2021 m. „Mano pirma užduotimi tapo uždengti teatro stogą virš žiūrovų salės. Iki šiol prisimenu vaizdą, kaip stoviu dabartiniame balkone ir žiūriu žemyn į du aukštai po žeme telkšantį vandenį… Net negalėjau įsivaizduoti, kad man pavyks. Tai tapo didžiuliu, o svarbiausia įgyvendintu iššūkiu. Ačiū visiems prisidėjusiems“,- sakė M. Dargužas.

Statybų projekto įgyvendinimo užbaigai skirtame renginyje dainavo KVMT solistai Beata Ignatavičiūtė ir Mindaugas Rojus, atlikę ištraukas iš populiarių operečių. Jiems pritarė KVMT vadovės pavaduotoja menui, pianistė Audronė Juozauskaitė ir teatro styginių kvartetas: smuikininkė Monika Venckienė, Tetiana Sydorenko, altininkė Ieva Ščerbiakaitė ir violončelininkas Matvej Goldberg.

Įdomioji statistika

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūsys ir repeticijų salės įsikūrusios dvylika metrų po žeme, o į viršų pastatas stiebiasi net septyniolika metrų. Repeticijų salėse sumontuoti skirtingų formų akustiniai skydai, galintys keisti garso kryptį.

Vėdinimo sistemose numatyti sprendimai, neleidžiantys garsui sklisti iš vienos patalpos į kitą. Interjerą kūrę architektai panaudojo molio ir jūros bangų motyvus, taip atliepdami Klaipėdos krašto identitetą. Bangos „ritasi“ per visą pastatą – išvysite bangos formos laiptus, smėlio spalvos interjerą, netikėtos formos rūbinę ir terasą.

Pastate panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų, teatro administracijai įteikta 1500 skirtingų durų raktų, elektros kabelių ir įvairiausių laidų, išvedžiotų po visą 9000 kv. metrų plotą, ilgis sudaro 150 km. Senajame teatro pastate veikė vienas liftas, o šiame – dar  keturi papildomi.

Dar vienas Teatro išskirtinumas – ekranai žiūrovų kėdėse. Duomenis į ekranus teatro technikai transliuoja per centrinį duomenų perdavimo tinklą. Tokiomis kėdėmis negali pasigirti nė viena šalies profesionalaus scenos meno įstaiga.

Teatras pritaikytas žmonėms su judėjimo, regos, klausos negalia. Specialūs jutikliai suteikia galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo įdiegus programėlę telefone. Didžiojoje salėje sumontuota garso indukcinė kilpa, skirta žmonėms su klausos aparatais.

„Vakarų ekspresas“ straipsnį taip pat galite rasti čia.

Mes visuomet siekiame kuo tvaresnių statybų ir pastatų, nes jaučiamės atsakingi ne tik prieš save ar užsakovus, bet ir prieš pastato naudotojus bei aplinką, todėl mūsų dėmesys visada krypsta į sprendimus, užtikrinančius statinio ilgaamžiškumą, mažesnes eksploatacines išlaidas bei efektyvų energijos resursų naudojimą. Tikime, kad projektuose pritaikyti darnūs sprendimai jo „gyventojams“ užtikrina dar didesnį komfortą, didina produktyvumą ir pasitenkinimą darbu, kas be galo svarbu šiuolaikiškoms, modernioms darbo vietoms.

Esame dėkingi partneriams, komandai ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo – bendromis jėgomis „iškėlėme“ išties vertingą pastatą!

Plačiau apie šį projektą, gautą įvertinimą bei pastatui pritaikytus sprendimus kviečiame paskaityti „Turto bankas“ pranešime.

• Pernai „Infes“ pasiekė 107,3 mln. Eur apyvartą, kuri yra net 98,6 proc. didesnė nei 2022-aisiais!
• Praėjusiais metais iš viso buvo uždirbta 8,4 mln. Eur grynojo pelno, t.y. 121,4 proc. daugiau nei 2022 m.
• Didžiąją dalį pajamų generavo statybos darbai.
• Per metus bendrovės pardavimo savikaina augo 96 proc. – pasiekė 90,7 mln. Eur.

Šiemet didžiausias mūsų dėmesys skiriamas plėtrai – plečiame ne tik savo įprastinę veiklą, bet tvirtai žengiame ir į privatų sektorių. Tikimės, kad naujos kryptys, patikimi partneriai ir stipri komanda padės ne tik išlaikyti, bet ir toliau didinti bendrovės konkurencingumą.

Iškeltas vainikas sufleruoja, kad iki finišo liko jau visai nedaug! Po atliktų darbų, gimnazijos pastatas geriau atitiks mokyklos bendruomenės poreikius. Erdvesnės, šiltesnės, vizualiai dailesnės ir žmonėms su negalia geriau pritaikytos patalpos užtikrins mokiniams ir svečiams malonesnę apsilankymo patirtį, o darbuotojams – dar geresnes darbo sąlygas.

Siunčiame didelį ačiū visiems prisidėjusiems prie šio projekto ir linkime komandai sėkmės likusiuose darbuose!

Atlikus visus darbus, komplekse bus galima rasti multifunkcinę salę, pritaikomą skirtingoms sporto šakoms bei 600 vietų tribūną žiūrovams, taip pat kovos menų, treniruoklių bei aerobikos sales, bėgimo maniežą su šuoliaduobe, medicinos punktą ir net kavinę bei daugelį kitų techninių, administracinių ir kt. patalpų.

Esame labai dėkingi, kad galime prisidėti prie šio komplekso iškilimo – tikime, kad jis bus nepakeičiamas puoselėjant bendruomenės aktyvumą ir sveiką gyvenseną.

Didelis ačiū partneriams, komandai ir visiems, kurie prisideda prie šio projekto įgyvendinimo! Nuostabu stebėti, kaip kasdien po truputį kyla toks reikšmingas statinys.

Tvarumas aktualus visose sferose, statybų sektorius – ne išimtis. Šiandien svarbios temos – medžiagos, racionalus jų išdėstymas, ilgaamžiškumas ir išliekamoji vertė. Statybų įmonės „Infes“ verslo plėtros vadovas Kęstutis Taletas pabrėžia, kad planavimo procesų valdymas ir gebėjimas numatyti kelis žingsnius į priekį gali sutaupyti įvairių kaštų ir galiausiai virsti tvariu rezultatu.

3R formulė

Kaip pasakoja ekspertas, pastaruoju metu statybų srityje į tvarumą dažnai žvelgiama per CO2 valdymą – konferencijose daug diskutuojama apie CO2 išmetimus ir kaip juos sumažinti.

Tačiau K. Taletas teigia, kad tvarumui labai svarbi ir vadinamoji 3R (angl. Reuse, Reduce, Recycle – liet. pakartotinis naudojimas, mažesnis suvartojimas, perdirbimas) formulė. „Nepasakyčiau, kad ši formulė atsirado tik dabar – šie veiksmai atliekami jau seniai, tik galbūt anksčiau nebuvo įvardijama, kad tai yra būtent tvarumas, kuris šiandien yra toks aktualus“, – pastebėjo „Infes“ verslo plėtros vadovas.

Tinkamas medžiagų parinkimas, racionalus jų išdėstymas yra viena iš tvarumo sričių, kuriai „Infes“ skiria daug dėmesio. Racionalus planavimas yra labai svarbi kiekvieno projekto dedamoji, nes tik numačius kelis žingsnius į priekį pavyksta sutaupyti įvairių medžiagų.

„Apie mažesnio suvartojimo principą galvojame jau nuo pat darbo su projektuotojais pradžios, nes visiems svarbu galutinio rezultato kaina – kuo mažiau atliekų liks, tuo daugiau sutaupysi“, – išskyrė verslo plėtros vadovas.

„Planavimas šiuo metu įgauna daug didesnę reikšmę ir pra-mę. Gal ir negalime pasakyti, kad prieš dešimt metų susidurdavome su medžiagų švaistymu, bet atsakingo vartojimo kultūra šiandien auga visur – šeimoje, buityje, restorane, transporto, miesto tvarkymo srityse. Į tai atsakingiau pradėjo žiūrėti ir nekilnojamojo turto (NT) projektų užsakovai, investuotojai, vystytojai – tie, kurie galbūt to pernelyg neplanavo, bet dabar yra priversti laikytis bendrų taisyklių“, – tęsė jis.

Reikalavimų išpildymas

3R formule paremtam tvarumui užtikrinti reikia atsakingo, komandinio darbo. Pasak K. Taleto, tai tampa pagrindine dedamąja, norint išlikti konkurencingu rinkoje ir neprarasti lyderio pozicijų. „Reikia eiti koja kojon su šių dienų europinėmis ir pasaulinėmis tendencijomis“, – pabrėžė jis.

„Kartais vienokias ar kitokias normas reikia vykdyti dėl pasikeitusios teisinės bazės. Prisiminkime, kai buvo įvestos energinės klasės. Iš pradžių visi pastatai turėjo atitikti B, paskui A, A+, A++ klases, tai atrodė kaip didelis žvėris, buvo nerimo, kaip prie viso to reikės prisitaikyti“, – prisiminė ekspertas.

„Tačiau palaipsniui visi išmoko, kaip galima su tuo dirbti, kurti, kaip tai įgyvendinti. Šiandien B klasės pastato turbūt devyni klientai iš dešimties nebenorėtų dėl eksploatacinių kaštų, dėl komforto, dėl likvidumo, mąsto, kas nutiks, kai pastatą reikės parduoti ar kam nors išnuomoti. Palyginti su A++ klase, tokio namo kaina bus mažesnė, nors jis ir bus naujos statybos“, – aiškino jis.

„Taip pat yra ir su tvarumu. Reikalavimai keliami europiniu lygiu, bet kai kuriais atvejais jie nėra išsamiai aprašyti tiksliais rodikliais, reglamentavimas nėra šimtaprocentinis ir tai verčia patiems ieškoti sprendimų, pritaikymo galimybių. Siekis ieškoti teisingų būdų, ką paliksi ateities kartoms, tampa kasdienybe, ir tai tikrai nėra tik šiandienių tendencijų ar paprasčiausios mados klausimas“, – požiūriu dalijosi „Infes“ verslo plėtros vadovas.

Įvairesnis pritaikymas

K. Taletas pabrėžia, kad visa darbų grandinė neprasideda tik nuo statybų aikštelės – ji prasideda nuo gamintojų ir logistų. Be to, įvairūs planavimo įrankiai šiandien leidžia atrinkti smulkias projekto detales ir apžvelgti kiekybinius visų medžiagų poreikius. „Planuojant tenka atsakyti į įvairiausius klausimus, pavyzdžiui, kokio dydžio statybų aikštelę turime, kiek medžiagų galime sandėliuoti statybvietėje. Į šį procesą įsitraukia nemažai žmonių, o kad jis būtų lengviau valdomas ir analizuojamas, naudojamės rinkoje esančiais informacinių technologijų produktais“, – sakė jis.

„Natūralu, kad tose srityse, kuriose operacijos kartojasi, pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas (DI). Tačiau dar tikrai negalime kalbėti apie tai, kad DI ims ir viską pakeis. Aklai juo nepasikliaujame, inžinieriai, specialistai viską patikrina, vertindami per savo gyvenimiškos patirties prizmę. Tačiau, kaip pagalba, DI tikrai yra efektyvi priemonė“, – pridūrė ekspertas.

„Infes“ verslo plėtros vadovas taip pat išskiria, kad centralizuoti pirkimai, konsoliduojant vieno ar kito projekto poreikius, ir nuolat kontroliuojamas medžiagų likutis padeda išvengti situacijų, kai nuperkama per daug žaliavų.

Vis dėlto K. Taletas pripažįsta, kad statybų sektoriuje išvengti įvairių likučių neretai yra sudėtinga, tačiau jeigu taip ir nutinka, galima pamėginti juos panaudoti interjere. „Pavyzdžiui, kilimų tiekėjai, pardavėjai kartais siūlo tame pačiame kabinete sudėti dėlionę iš skirtingų dangų. Vienodo rašto, bet kitos spalvos kilimines dangas galima sujungti vienoje erdvėje – ši misija patikima interjero specialistams, kurie randa kūrybiškų būdų, kaip tai efektyviai įgyvendinti“, – pasakojo jis.

Kitas pavyzdys – integruoti likučius į mažesnes erdves. „Tai gali būti ir švaros personalo kambarys – taip, jis mažas, uždarius duris niekas jo nemato, bet ar tai nėra gera proga tokioje erdvėje panaudoti kiliminės dangos likučius?“ – retoriškai klausė „Infes“ verslo plėtros vadovas.

Tačiau kartais pasitaiko atraižų, kurios iš tiesų tėra atliekos. Surūšiuotos jos perdirbamos, pritaikomos antriniam panaudojimui. Pavyzdžiui, iš kapojamo seno betono ar griaunamų senų pastatų gali būti gaminama statybinė skalda, kuri bus panaudota laikinų kelių statybvietėje įrengimui ar automobilių stovėjimo aikštelių pagrindui. Jeigu tai yra medienos atliekos, jos dažnai keliauja į biokuro deginimo jėgainę.

„Žinoma, jei kalbame apie su kenksmingomis medžiagomis susijusias atliekas, jų laukia specialus utilizavimas, nes juk asbesto turinčio šiferio negalime dar kartą panaudoti. Atsakingas tokių medžiagų tvarkymas taip pat yra būtinas tvarumo aspektas, nes tokios medžiagos negali kartu su buitinėmis atliekomis keliauti į bendrą sąvartyną“, – pabrėžė ekspertas.

Pastatų ateitis

Šiandien kyla nauji pastatai, tačiau juos statant nereikėtų pamiršti, kad ateityje jie bus ardomi, atskiri elementai perdirbami. K. Taletas teigia, kad vis dažniau galvojama ne tik apie pastato pastatymą, jo 50–100 metų eksploatacinį periodą, bet ir apie tai, kas vyks pasibaigus jo gyvavimo ciklui.

„Eksploatuojant pastatą, keičiantis poreikiams, daugiafunkciškumas įgauna didelę reikšmę. Erdvių pritaikymas, inžinerinių sistemų – šildymo, vėdinimo, apšvietimo – ar papildomo patekimo į pastatą projektavimas vykdomas daug universaliau nei prieš 20–25 metus“, – tikino „Infes“ verslo plėtros vadovas.

Pasikeitė požiūris ir į NT vystymo perspektyvas. „Tuščių sklypų miestuose beveik nebėra, pasiūla sumažėjusi beveik iki nulio. Anksčiau dažnai buvo skaičiuojama, kad nupirkus esamus senus pastatus ir juos nugriovus, laisvame sklype atsiras vietos biurų ar daugiabučių statybai. Dabar tikrai turime ne vieną puikų projektą, kuriame seno pastato branduolį pritaikome naujai funkcijai ir greta pastatome papildomą naują korpusą“, – pasakojo jis.

Vienas iš tokių „Infes“ pavyzdžių – Klaipėdos muzikinis teatras. Išlaikius pastato branduolį, o kartu istoriją ir žavesį, greta išdygo ir naujas priestatas, užtikrinantis šiandienos poreikius. „Išplėsta bendra erdvė, sudaryta galimybė talpinti didesnį žiūrovų skaičių – sukuriamos papildomos funkcijos, bet viskas tvirtinasi prie to pačio stuburo“, – dėstė įmonės verslo plėtros vadovas.

Kitas didelio pasisekimo sulaukęs „Infes“ pavyzdys – Vilniaus televizijos bokšte visuomenei atverti papildomi du aukštai. „Anksčiau tai buvo techninės-inžinerinės paskirties patalpos, dabar jos pritaikytos ir viešbučio kambarių, ir konferencijų salių reikmėms. Buvo laikas, kai techninių patalpų reikėjo, bet tobulėjant technologijoms ir dalį informacijos saugant tam tikruose įrenginiuose, televizijos bokštas įvertino galimybę išnaudoti erdves, paversti jas aktualias svečiams iš kitų miestų ar šalių“, – pasakojo ekspertas.

„Kauno diena“ straipsnį taip pat galite rasti čia.

Šiandien dalyvavome šio muziejaus atidaryme. Tariame ačiū partneriams už nuostabią šventę ir tiek gražių pasisakymų – buvo malonu būti šio projekto dalimi! Komandai – didžiausi sveikinimai su šio muziejaus baigtuvėmis ir didelis ačiū už darbą, pastangas ir idėtą energiją.

Kviečiame visus aplankyti atsinaujinusį Žemaičių vyskupystės muziejų! Tikimės, kad atsinaujinusi erdvė bei inžinerinės, šildymo sistemos leis dar geriau įsijausti į jame gyvenusių kunigų kasdienybės aplinką ir užtikrins malonią patirtį viešint pastate.

Naujoje mokykloje-darželyje bus ugdoma beveik 800 rajono vaikų. Erdvės sportui ir kultūrai leis efektyviau telkti vietos bendruomenę. Centre taip pat planuojami užsiėmimai suaugusiems.

Džiaugiamės šio projekto startu ir dėkojame partneriams. Linkime sėkmės projekto komandai!

Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti šiame aprašyme arba „Atvira Klaipėda“ pranešime.

Aikštėje planuojamos naujos želdinių zonos, grindinis apšvietimas, daugiau funkcionalumo ir net amfiteatras, taigi, po 2,5 metų ši vieta bus kur kas malonesnė klaipėdiečiams. 

Su šiuo projektu taip pat siekiama išspręsti ir parkavimo vietų miesto centre trūkumo problema, todėl po dalimi aikštės atsiras 231 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Tikime, kad po atliktų darbų, Atgimimo aikštė taps puikia laisvalaikio zona, o įrengta automobilių aikštelė užtikrins kur kas didesnį patogumą miesto centre dažniau besilankantiems Klaipėdos gyventojams.

Dėkojame partneriams už galimybę prisidėti prie klaipėdiečių patogumo, o būsimai projekto komandai linkime kuo didžiausios sėkmės!

Daugiau informacijos apie projekto pradžią galima rasti „Verslo žinios“ pranešime.

Daugiau informacijos apie patį projektą ir jame atliktus darbus su nuotraukų galerija rasite mūsų projekto aprašyme, o kas buvo aptarta vykusioje spaudos konferencijoje galite paskaityti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pranešime:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skambės geriau nei tikėtasi!

Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros“ ir „Marių“ salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas –  amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Rūmų atidarymo išvakarėse surengtos spaudos konferencijos pranešėjai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, teatro vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas, interjero architektas, „MAMA architects“ įkūrėjas Marius Mateika, UAB „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius jaudinosi ir graudinosi. Daugiau nei penkerius metus vykusios pastato statybos buvo tapusios svarbia jų kasdienybe ir siekiamybe – ilgą laiką.

Svarbi akimirka

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, teatro statybų baigimo akimirka – viena svarbiausių jos gyvenime.

„Šiandien viena iš tų akimirkų, kuri man atima žadą. Esu labai laiminga. Jaučiu, kad baigėsi ilgas kelias, kurį mums visiems teko nueiti. Man teko garbė, išbandymas arba likimas paskutiniuosius penkerius su puse metų įšokti į šį greitkelį. Pradėjusi savo darbą KVMT 2018 m. rugpjūčio viduryje turėjau iškraustyti teatrą iš senojo pastato. Didžioji teatro dalis buvo nugriauta, liko tik istorinis bokštas ir administracinė dalis, o netrukus mes kartu su rangovų vadovais įkasėme kapsulę – prasidėjo statybos“, – pasakojo L. Vilimienė.

Muzikinio teatro statybos truko 5 metus ir 7 mėnesius. Per tą laiką pasaulyje įvyko daug svarbių dalykų, apsunkinusių teatro rekonstrukcijos procesą: logistiką ir darbus paralyžavusi pandemija, karas smarkiai pabrangino medžiagas ir darbų kaštus, statybas paveikė ekonominė krizė, infliacija, bet viską pavyko nugalėti.

Muzikinio teatro vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas teatro statybų baigtį net sulygino su tuo, kuris patiriamas žmogui tuokiantis. Juokauta, kad būta daug priežasčių šį projektą vilkinti ar net nebaigti.

„Patyrėme daug išbandymų, bet labai šiuo projektu tikėjome, jautėme tokį pat norą ir palaikymą iš rangovo, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, kad tai mus įgalino viską pabaigti laiku ir tinkamai. Ieškojome ir radome sprendimų, kaip teatrą paversti netgi geresniu, nei planuota. Juk laikmetis daro savo, technologijos sparčiai kinta. Lengva nueiti paprastu keliu ir nesukti sau galvos, bet mes keitėme sprendinius, įrodinėjome, kad reikia gerinti, stiprinti vėdinimą, kondicionavimą salėje. Darbas atvira širdimi ir degant dideliu noru davė gerą rezultatą“, – akcentavo N. Stancikas.

Vedė optimizmas ir meilė

Iš emigracijos su šeima grįžęs UAB „Infes“ projektų direktorius Mantas Šalčius į šį projektą visada žiūrėjo ne tik su atsidavimu, bet ir begaliniu optimizmu. KVMT pastatas, t. y. jo po žeme paslėpti rūsiai, skirti repeticijų salėms, dekoracijų saugykloms, įsikūrę net 12 metrų žemiau jūros lygio. Statybininkams teko pasukti galvas, kaip pastato sienas apsaugoti nuo kone greta tekančios upės, ypač – kaip sutvirtinti senosios dalies pamatus.

Interjero architektas Marius Mateika, „MAMA architects“ įkūrėjas akcentavo, kad KVMT interjeras gimė iš begalinės meilės.

„Kurdami Klaipėdos muzikinio teatro interjerą siekėme, kad čia apsilankę žmonės  suprastų šios erdvės išskirtinumą, kad pasijustų atvykę į jiems skirtą sielos šventę. Kartu ieškojome jaukumo: kad ši erdvė savo išskirtinumu ne gąsdintų, o šildytų, intriguotų. Apjungėme teatro istoriją su šiandienos poreikiais, interjere akcentuodami, kad tai – Klaipėdos miesto teatras. Tam interjere naudojamas molio (būdingo miesto architektūrai) ir jūros bangų išplauto smėlio motyvas. Be to, čia apsilankę žiūrovai supras, ką reiškia sąvoka „teatras prasideda nuo rūbinės“, – sakė M. Mateika.

Įspūdingi skaičiai

Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas kupinas aikčioti verčiančių skaičių: čia panaudota 300 tonų metalo konstrukcijų. Teatro administracijai statybininkai įteikė 1500 skirtingų durų raktų. Vien elektros kabelių ir įvairiausių laidų, išvedžiotų per visą teatrą, ilgis sudaro 150 km. Senajame teatro pastate veikė vienas liftas, o dabar jų bus net keturi. Nutiesta apie 1,2 km laiptų turėklų. Nugriovus buvusius kultūros namus, kurie buvo visiškai nepritaikyti Muzikinio teatro veiklai, dvigubai išaugo pastato plotas ir pasiekė 9 000 kvadratinių metrų.

Nė vieno ne tik šalies, Europos, bet ir pasaulio teatro viešojoje įstaigoje nerasite tiek molio tinko sienų. Juo įkvėpimo semdamiesi iš lietuviško pajūrio peizažų teatrą rankomis išpuošė, išdailino UAB „Barzdoti vabalai“.

Specialistai iš Vokietijos jau atliko KVMT salės akustinius bandymus: tuščioje erdvėje pasiektas geresnis rodiklis nei planuota. Tam šalyje nėra analogų.

Žiūrovų aptarnavimo tarnybos darbuotojams rūbus sukūrė dizainerė Agnė Kuzmickaitė.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios buvusios teatro vadovės Audronės Žigaitytės, anksčiau teatro salė talpino 500 žiūrovų. Dabar didžiojoje salėje „Jūra“ reginiais mėgausis apie 700 svečių, o „Marių“ salėje – apie 160. Žiūrovų skaičius priklausys nuo to, kokio pobūdžio spektaklis bus rodomas. Salės kėdės gali paslankiai judėti ar net visiškai pasislėpti grindyse.

Nuo kitos savaitės naujuose rūmuose žiūrovų lauks repertuariniai spektakliai: kiekvienas jų parodymas kone prilygs premjerai, nes naujoje salėje teks adaptuoti dekoracijas, repeticijų metu leisti apsiprasti atlikėjams, sureguliuoti šviesas ir t. t. Visus labai kviečiame ateiti ir išvysti spektaklius naujoje erdvėje!

Karjeros dienos suteikia galimybę vis dar besimokantiems kurti ryšį su darbdaviais. Moksleiviams, studentams tai puiki galimybė ne tik gauti informacijos apie skirtingus sektorius, karjeros galimybes, bet ir surasti vietą, kur galėtų praktikuotis. Įmonės čia taip pat turi progą susipažinti su jaunais talentais ir net potencialiais darbuotojais, o smalsiausiems niekada negaili patarimų bei įžvalgų kaip greičiau išpildyti savo profesines svajones.

Buvo be galo gera su susipažinti su jaunimu, tikimės, kad ir jie iš renginio išėjo dar geriau žinodami savo galimybes bei tvirčiau apsisprendę kokiu keliu nori eiti.Jei dar liko neatsakytų klausimų, apie karjerą statybų sektoriuje ir mūsų vidinę darbo kultūrą, iniciatyvas, projektus bei pomėgius visada daugiau sužinoti galima užsukus į mūsų karjeros puslapį.

„Naujasis pastatas bus pritaikytas Uosto direkcijos laivyno veiklai, yra suprojektuotos sandėliavimo patalpos, nedidelės dirbtuvėlės. Čia įsikursiantiems Uosto direkcijos narams, laivų įguloms bus sudarytos šiuolaikiškos darbo sąlygos. Įgyvendinant projektą, bus įrengti elektros tinklai, kad ateityje būtų galimybė laivams tiekti elektrą. Tai bus ne tik modernus pastatas, sutvarkyta teritorija, bet projektas atitiks tvarumo ir žaliosios krypties kriterijus. Nors projekto pradžią užtęsė ir apsunkino numatyto objekto vietoje prieš keletą metų aptiktos restorano „Regata“ liekanos, neabejojame sėkmingu jo įgyvendinimu“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Patalpos bus pritaikytos laikyti specialią uosto priežiūros, teršalų surinkimo, hidrografų įrangą ir kt. Įrengtose remonto dirbtuvėse bus atliekama įrangos priežiūra ir dalinis remontas.

Naujojoje laivyno bazėje atsiras galimybė priimti nuotekas iš laivų, laivams tiekti vandenį.

Įgyvendinant projektą, bus atlikti darbai, kad būtų galima įrengti elektros įkrovimo stotelę. Kaip anksčiau skelbta, Uosto direkcijos užsakymu statomas atliekų surinkimo laivas, kuris bus varomas ne tik elektra, bet ir vandeniliu. Taip pat bendrovė įsigis hibridinius locmaninius katerius.

Laivyno bazę stato konkursą laimėjusi UAB „Infes“, kuri yra naujas Uosto direkcijos įgyvendinamų infrastruktūros projektų partneris.

„Mūsų komanda didžiuojasi galėdama prisidėti prie Uosto direkcijos infrastruktūros modernizacijos projekto. Naujasis pastatas ne tik pakeis senąją bazę, bet ir suteiks modernias sąlygas direkcijos veiklai bei prisidės prie ekologiškesnės jūrų transporto vystymo krypties. Džiaugiamės, kad šio projekto metu mes taip pat galėsime žengti svarbų žingsnį į ateitį ir parodyti mūsų, kaip įmonės, įsipareigojimą inovacijoms bei tvarumui“, – teigia UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

Projekto darbų vertė – 5,36 mln. eurų. Projektas bus įgyvendintas kitų metų pavasarį.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija.

DI panaudojimo spektras nuolat plečiasi – tai nebėra tik klientų aptarnavimo robotams ar paveikslėlių generavimui skirtas įrankis. Ar prisijaukinsime dirbtinį intelektą ir kiek įmanoma plačiai panaudosime jį verslo pasaulyje – priklauso nuo mūsų, todėl domėtis galimybėmis yra būtina norint nuolat gerinti įmonės efektyvumą.

Visgi, DI naudojimas neturint jokio plano, strateginės vizijos bei visos organizacijos, o ne tik IT skyriaus, įsitraukimo, gali neatnešti tiek naudos, kiek galėtų, nes tinkamai neįsigilinus į ilgalaikę perspektyvą, neišnaudojamas jo potencialas.

Pasak procesų ir kokybės vadovės Irmos Pirštelienės, informacijos, tendencijų pavyzdžių ir įkvėpimo konferencijoje buvo daug, tačiau pagrindinės įžvalgos būtų tokios:

• Sudarinėjant DI strategiją, reikia įvardinti kokio rezultato/tikslo siekiama, su kokiomis problemomis susiduriama. Taip pat svarbu žinoti kokiais duomenimis įmonė jau operuoja – jais remiantis atliekamas pokytis bei matuojama strategijos sėkmė.
  
• DI padeda didinti efektyvumą, pardavimus, auginti klientų pasitenkinimą ir puikiai tinka, kai problema yra sudėtinga bei kompleksinė.
• DI įrankiai – įmonės investicijos ir juos būtina rinktis atsižvelgiant į siekiamą tikslą. Šiuo metu, kol DI vis dar mokosi ir negali užtikrinti darbo be klaidų, jis gali būti tik asistentas, o ne stiprus darbų vykdytojas.
• Viduje įmonėms būtina apsibrėžti DI naudojimo politiką – nusimatyti pagrindines taisykles, kada bei kokią informaciją galima talpinti į DI įrankius ir pan. 

Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas tampa nebe iš smalsumo naudojamu, o pagelbėjančiu ir vis labiau būtinybe tampančiu įrankiu!

Šio renginio metu buvo aptarta, kad rekonstrukcijos darbai apima ne tik terminalo atsinaujinimą – oro uosto konkurencines pozicijas krovinių gabenimo ir MRO (angl. Maintenance, Repair and Overhaul – MRO) paslaugų srityse sustiprins šiaurinio perono plėtros projektas.

Linkime didžiausios sėkmės mūsų komandai, kuri prisidės prie šio terminalo atsinaujinimo, o partneriams – didelis ačiū už pasitikėjimą ir įdomų bei naudingą plėtros planų pristatymą!

Daugiau apie ilgalaikius Lietuvos oro uostų tinklo plėtros planus galite rasti šiame puslapyje.

Šiandien džiaugėmės kartu su „Vilniaus vandenys“ Švenčionių nuotekų valyklos atidarymo po rekonstrukcijos proga. Tai dar vienas reikšmingas projektas, prie kurio prisidėjo mūsų komanda.

Didžiuojamės būdami šio projekto dalimi ir esame dėkingi už galimybę bendradarbiauti – kiekviena tokia atidarymo šventė mums žymi sėkmingai įveiktą etapą ir tobulėjimą, tad mūsų statybos direktoriui Andriui Balčiūnui buvo garbė joje sudalyvauti.

Švenčionių nuotekų valykla yra viena seniausių bendrovės valyklų, todėl atsinaujinimas buvo būtinas. Dabar ši uždaro ciklo valykla yra moderniausia regione bei atitinka griežčiausius nuotekų valymo standartus, o tai yra svarbus žingsnis švaresnės aplinkos ir geresnės darnos su gamta link, kas yra didelė mūsų vertybė. Taip pat didžioji dalis valyklos procesų dabar yra automatizuoti.

Dėkojame partneriams už jų pasitikėjimą ir gražią atidarymo šventę, kurios metu galėjome kartu pasidžiaugti Švenčionių regiono gerovės augimu. O komandai – begalinis ačiū už visą idėtą darbą ir energiją!

Daugiau apie šią valyklą ir jos pokyčius galite paskaityti „Vilniaus vandenys“ svetainėje.

Renginio metu daugiau nei 100 pranešėjų ir diskusijų dalyvių dalijosi įdomiomis įžvalgomis, idėjomis ir nagrinėjo egzistuojančias tendencijas. Neabejojame, kad gautos žinios bei išsinešti pamąstymai bus vertingi vystant įmonės veiklą.

Pagrindinės konferencijos žinutės, kuriomis norime pasidalinti:

– Darbo našumo ir konkurencingumo didinimui būtina auginti darbuotojų kompetencijas ir naudoti aukštas technologijas.

– Tvarumas yra vienas svarbiausių veiksnių norint auginti ir vystyti organizacijas.

– Pagrindinė valstybės užduotis – didinti BVP, kuriant nepertraukiamas gamybos grandines Lietuvoje, esamas grandis perkeliant iš užsienio ir didinat darbo vietų skaičių.

Taip pat kolegės turėjo galimybę išklausyti su kokiomis ekonominėmis problemomis, trukdančiomis augimui, susiduriama bei kaip ir į kokias sritis šiuo metu pravartu investuoti.

Dėkojame organizatoriams už kokybišką ir informatyvų renginį!

O norinčius daugiau sužinoti apie konferenciją bei pamatyti renginio akimirkas, kviečiame apsilankyti oficialiame „Lietuvos Davosas 2024“ puslapyje.

Renginio metu buvo aptariamos labai svarbios temos, susijusios su šiuo metu besiformuojančiomis tendencijomis ir galimybėmis nekilnojamojo turto rinkoje. Dalyviai turėjo progą išgirsti įvairiapusius žinomų ekspertų požiūrius ir įžvalgas apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis ateityje.

Dėkojame organizatoriams už kvietimą bei informatyvų renginį, kuris pateikė tikrai vertingų įžvalgų apie NT rinkos iššūkius ir perspektyvas!

Šventės metu jaukią ir nuotaikingą atmosferą kūrė maestro Artūro Anusausko aranžuotos melodijos bei specialiai šiam renginiui sukurtos džiazinės improvizacijos kartu su Ernest Germanovič (bosinė gitara) ir Michail Novikov (mušamieji).

Labai džiaugiamės, kad muziejus nuo šiol dar jaukesnis, šiuolaikiškesnis ir funkcionalesnis bei kupinas naujų galimybių saugoti muziejines vertybes. Naujajame komplekse įrengtos septynios interaktyvios saugyklos, kurios yra vienos moderniausių Lietuvoje. Čia saugoma net 70 proc. muziejaus kolekcijos, todėl lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti, kaip veikia XX a. 8 dešimtmečio kino projektorius, kino montavimo stalas ar kino filmų kopijavimo aparatai.

Nuoširdus ačiū mūsų komandai už profesionalumą ir kruopštų darbą įgyvendinant projektą! Taip pat esame labai dėkingi partneriams už galimybę, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą.

Daugiau apie informacijos apie projektą galite rasti mūsų aprašyme bei šiame pranešime.

Vilniaus apskrities 5-asis policijos komisariatas pastatytas naujai suprojektuotos Sietyno gatvės atkarpoje. Moderni 6 aukštų, 9756,50 kvadratinių metrų erdvė tapo vienu energetiškai efektyviausių valstybės pastatų, nes naudoja šilumą ir elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Dabar čia bus sukurta 560 modernių darbo vietų, įsikurs Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba, Kelių policijos skyrius, Policijos departamento valdybos ir skyriai.

Norime išreikšti nuoširdžią padėką už suteiktą galimybę prisidėti prie šio projekto. Tikimės, kad tai bus patogi, saugi ir jauki darbo vieta. Taip pat ačiū visai mūsų komandai už jūsų įdėtą indėlį, leidusį sėkmingai užbaigti šį projektą!

Daugiau apie informacijos apie projektą galite rasti mūsų aprašyme bei šiame pranešime.

Pats objektas yra be galo reikšmingas visai Biržų bendruomenei – juo siekiama sukurti visiems prieinamą, modernią erdvę sporto užsiėmimams bei atsipalaidavimui, taip prisidedant prie bendros sveikatingumo kultūros plėtros.

Su džiaugsmu laukiame 2028-ųjų, kai šis 4159,14 kvadratinių metrų sporto kompleksas iškils Biržuose. Planuojama, kad čia bus įrengta multifunkcinė sporto sala su 600 vietų tribūnomis, specializuotos salės įvairioms sporto šakoms ir daugelis kitų sveikatingumo puoselėjimui skirtų patalpų.

Linkime didžiausios sėkmės čia dirbantiems mūsų komandos nariams! 

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia. 

Tikrai labai džiaugiamės, kad šis mūsų vykdytas projektas, kuris šiandien yra namai įvairioms muitinės įstaigoms, patyrė reikšmingas permainas – tapo modernesnis ir pasiekė A klasės energinį naudingumą, o tai reiškia kur kas mažesnes energijos sąnaudas. Be to, pastatas dabar naudos atsinaujinančią saulės energiją, nes ant jo stogo veiks 45 kW galios elektrinė. 

Taip pat, erdvė yra pritaikyta ir individualių poreikių turintiems asmenims bei tapo kur kas patogesnė tiek čia dirbantiems, tiek būsimiems lankytojams. Teritorijoje atkurtas fontanas bei naujai įrengta danga, takeliai, žalioji zona bei įkrovimo stotelės el. automobiliams bei paspirtukams.

Dėkojame visai mūsų komandai už atkaklų darbą ir mūsų partneriams už pasitikėjimą bei sklandų bendradarbiavimą. Mes labai didžiuojamės galėdami prisidėti prie pastatų atgimimo ir šiuolaikiškumo!

Daugiau informacijos apie projektą galite paskaityti „Verslo žinios“ straipsnyje.

Po pilnai baigtų darbų, Gargždų ir Klaipėdos rajono gyventojai turės modernų sporto centrą, pilną įvairiausių galimybių sportuoti, atsipalaiduoti, stebėti varžybas ir kt. Iš tiesų, tai ne vien tik sporto centras – tai būsima bendruomenės susibūrimo erdvė, kur gyventojai galės ne tik džiaugtis aktyviu gyvenimo būdu, bet taip pat kurti naujus prisiminimus su artimaisiais.

Ačiū klientams, ačiū komandai! Laukiame tolimesnio bendradarbiavimo kartu, kuris padės žengti paskutinius žingsnius projekto baigtuvių link. 

Daugiau apie šį projektą galite rasti čia.

Objektas be galo įdomus ir tuo, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje studijų miesteliui buvo suprojektuotos ir statomos tokios unikalios erdvės, pritaikytos profesionalaus teatro, kino ir šokio meno studijoms.

Iki šiol LMTA infrastruktūra buvo išskaidyta skirtingose Vilniaus miesto vietose, todėl būsimasis aukštosios mokyklos studijų miestelis leis ne tik pagerinti studijų programų kokybę, bet ir užtikrins kur kas didesnį patogumą tiek studentams, dėstytojams, tiek visai bendruomenei. 

Dėkojame savo komandai, kurios dėka čia iškilo Teatro ir kino fakultetas, Muzikos fakultetas bei Mažasis salių blokas – jūs šaunuoliai!

Labai džiaugiamės savo komanda, kuri sėkmingai įvykdė visus darbus – ačiū jums!

Tikimės, kad nuo šiol Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento padalinio darbuotojai jaus dar didesnį komfortą savo darbo vietoje.

Tankiai apgyvendintoje Švenčionių miesto teritorijoje esanti nuotekų valykla nuo šiol – maždaug dešimtadalių pajėgesnė, taigi, galės išvalyti maždaug 1000 naujų gyventojų nuotekas. Dėl šios priežasties, tapo lengviau ne tik užtikrinti gerą paslaugų kokybę, bet ir puikius išvalymo rodiklius – čia vyksiantis biologinis nuotekų valymas veikliuoju dumblu leis veiksmingiau šalinti fosforą, azotą ir kitus teršalus, taip saugant aplinką.

Dėkojame komandai, kuri prisidėjo prie šio reikšmingo projekto!

Daugiau apie Švenčionių nuotekų valyklos rekonstrukciją kviečiame paskaityti čia.

Vizualas – asociatyvus

Klaipėdos uoste dirba 14 stambių krovos, remonto, statybos kompanijų, kuriuose teikiamos įvairios, su jūros verslu ir krovinių apdorojimu susijusios paslaugos. Taip pat šis uostas yra konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių. Metinis krovos pajėgumas siekia net 70 mln. tonų! Taigi, sandėliavimui skirtos patalpos čia yra itin reikšmingos sklandiems procesams puoselėti.

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio modernaus, vienintelio neužšąlančio Baltijos jūros regiono uosto vystymosi!

Biblioteka atsidarė po viso pastato rekonstrukcijos, kurios metu didelis dėmesys buvo skirtas ne tik modernizavimui, bet ir autentiškų akcentų išsaugojimui bei elektros vartojimo efektyvinimui.

Labai džiaugiamės, kad prie objekto atsinaujinimo prisidėjo ir mūsų kolegos, kurių indėlio dėka, biblioteka tapo erdvesnė ir jaukesnė knygų mylėtojams. Čia taip pat atsivėrė naujos erdvės darbui, mokslui, renginiams ir pomėgiams.

RVUL – viena didžiausių Vilniaus ligoninių, įsikūrusi Lazdynų mikrorajone. Per parą vidutiniškai į čia esantį skubios pagalbos skyrių kreipiasi 250-300, o per metus – net 103 tūkst. žmonių.

Remonto darbai užtikrins, kad vieną didžiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse besikreipiančiųjų srautą atlaikanti ligoninė galės suteikti visapusiškai geresnes sąlygas visiems atvykstantiems pacientams. 

Keleivių Kauno oro uostas sulaukia vis daugiau, todėl rekonstrukcija yra labai svarbus žingsnis norint išplėsti pastatą. Tai leis atliepti šiuo metu vyraujančias keliavimo tendencijas, užtikrins daugiau erdvės ir didesnę technologijų pažangą, taigi, greitesnes procedūras. Išplėtus terminalą, keleivių aptarnavimo pajėgumai išaugs 2 kartus ir sieks apie 2 mln. keleivių per metus.

Esame dėkingi už pasitikėjimą ir džiaugiamės galimybe prisidėti prie šio objekto atsinaujinimo.

Esame dėkingi visiems prie šio projekto prisidėjusiems komandos nariams, kurių dėka svarbiausias Žemaitijos etnografinio regiono istorijos muziejus, plačiausiai atskleidžiantis savitą Žemaitijos istorijos raidą, buvo atnaujintas.

Šiame daugiau nei 8 dešimtmečius stovinčiame pastate kasmet apsilanko tūkstančiai lietuvių ir užsienio svečių, norinčių susipažinti su Žemaitijos gamta, žmonių buitimi bei turtinga meno kūrinių kolekcija. Tikimės, kad dabar muziejus jų sulauks dar daugiau, o atvykusieji džiaugsis dar malonesne apsilankymo patirtimi!

Tai vienas iš unikalesnių mūsų projektų, kurį įgyvendinant tenka nepamiršti jo istorinio, kultūrinio palikimo. Po pastato atnaujinimo, IX fortas atgims visiškai naujai, tačiau išlaikys visų akims pažįstamą architektūrinę dvasią – bus atnaujinta nusidėvėjusi muziejaus išorė, vidaus infrastruktūra, renginių erdvė, informacijos centras ir kitos patalpos.

Tikimasi, kad patogesnė ir šiuolaikiškesnė aplinka pritrauks vis daugiau lankytojų.

Daugiau apie darbų eigą, pastato mestus iššūkius galima rasti portalo „Kauno diena“ straipsnyje – čia taip pat savo įžvalgomis pasidalino architektė bei mūsų projektų direktorius Marius Danisevičius.

Mums tai yra nepaprastai įdomus projektas. Visada jaučiame dvigubą pasitenkinimą, kai galime būti visai Lietuvai svarbių pastatų atnaujinimo dalimi. Vilniaus Kongresų rūmai – tai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namai, kuriuose nuolat vyksta operos spektakliai, simfoninės muzikos koncertai bei pasirodo geriausi šalies ir pasaulio atlikėjai.

Be galo vertiname klientų pasitikėjimą mumis bei galimybę bent šiek tiek prisidėti prie lietuvių kultūrinio gyvenimo.

2017 m. šiam pastatui Kultūros vertybių registre buvo suteikta teisinė apsauga – jis registruotas, kaip Vilniaus žydų kultūros įstaigų pastatas, o 2019 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu nr. ĮV-21, pastatas paskelbtas valstybės saugomu.

Po atliktų darbų, lankytojai galės apsilankyti naujai atgijusioje istorinėje aplinkoje, ne tik susipažinti su Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto istorija, bet išvysti autentiškus eksponatus, saugomus muziejaus fonduose.

Šiemet tikrai reikšmingai „paaugome“. Nepaprastai džiugu, kad mūsų vertybės atsispindi ir mūsų darbuose.

– Per pastaruosius metus ženkliai augo „Infes“ pajamos – praėjusiais metais 33 procentais, o šiemet – 85 procentais. Pernai mūsų apyvarta buvo 54 mln. Eur, o šiemet tikimės pasiekti 100 mln. Eur; 

– Po truputį žengiame į NT vystymą, taigi, žinias auginame ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Jau įsigijome porą sklypų ir projektuojame juose prekybinius/sandėliavimo pastatus. Taip pat pradedame siūlyti statybų pagal užsakymą paslaugą; 

– Atidarėme ofisus Klaipėdoje ir Kaune; 

– Mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius pateko į „Verslo žinios“ skaitytojų renkamo „Metų CEO“ TOP 4-uką;

– Prieš metus „Infes“ įmonėje dirbo 209 specialistai, o šiuo metu turime daugiau nei 340 specialistų. Dirbdami visoje Lietuvoje, dabar turime bene didžiausią skaičių vienu metu įgyvendinamų projektų – maždaug 40. Taigi, norint ir toliau augti, tobulėti savo portfelį pildant vis unikalesniais projektais, komandos plėtra – mums be galo svarbi;  

– Vidinę darbo kultūrą tobuliname ir bendrystę kuriame įdomiomis tradicijomis, bendromis veiklomis bei skatindami darbuotojų pomėgius. Šiemet susikūrė dar du vidiniai įmonės iniciatyvų klubai – savanorių bei meno mylėtojų, kurie papildė iki šiol sėkmingai veikusius krepšinio, motociklų fanų bei dirbtinio intelekto ambasadorių klubus. 

Didžiausias ačiū visai „Infes“ komandai – be jūsų augimas būtų neįmanomas!

Simbolinę naujos vietos atidarymo juostą kirpo pirkimų skyriaus vadovė Jurgita Kiškienė, generalinis direktorius Arvydas Markevičius ir statybos direktorius Andrius Balčiūnas. Šventę finišavome gardžiu tortu! Esame dėkingi visai komandai už buvimą kartu ir dalijimąsi džiaugsmu.

Įsikurti ir laikinojoje sostinėje paskatino noras būti kuo arčiau savo klientų – visgi Kaune esame įgyvendinę nemažai projektų, o šiuo metu taip pat vykdome darbus tokiuose objektuose kaip Dainų slėnis bei IX fortas.

Apsilankyti naujame ofise Kaune ir pabendrauti su mumis galite adresu Veiverių g. 153-237!

Pasitenkinimą savo darbu kelia ne tik mano kasdienės užduotys, bet ir su sritimi susiję iššūkiai bei galimybės. Kiekviena išspręsta problema, pereitas etapas ir pasiektas tikslas tik dar labiau motyvuoja eiti į priekį ir reikšmingai prisidėti prie įmonės vizijos.

„Infes“ ugdoma darbo kultūra yra išskirtinė – čia aš turėjau ir tebeturiu galimybę augti šiltoje, draugiškoje, asmeniniam ir profesiniam augimui atsidavusioje aplinkoje. Palaikantys ir ugdantys vadovai padeda ne tik atrasti savo profesinį kelią, bet ir sėkmingai juo eiti!

Tęsdama šią praturtinančią kelionę, esu tvirtai pasiryžusi panaudoti savo patirtį, visas įgytas žinias ir entuziazmą, toliau įmonėje puoselėdama bendradarbiavimo kultūrą ir prisidėdama prie „Infes“ sėkmės. 

Jei ir tu matai save šioje auginančioje aplinkoje ir esi pasiruošęs būti mūsų bendruomenės dalimi, kviečiame jungtis prie „Infes“! Tobulėti siekiantys komandos nariai – visada čia laukiami. 

Šis projektas skamba įdomiai? Prisijunk prie mūsų!

Po atliktų darbų, ženkliai išaugs pastato plotas, todėl atidarius visas tris sales, teatre per vakarą apsilankyti galės daugiau nei 1100 žiūrovų.

Šis projektas skamba įdomiai? Prisijunk prie mūsų!

Šis projektas skamba įdomiai? Prisijunk prie mūsų!

„Tikslas teatro buvo suformuotas aiškus – suprojektuoti ir įrengti taip, kad artimiausius 20 metų rekonstrukcijos neprireiktų, o darbų metų teatro veikla nebūtų nutraukta. Pavyko suderinti nesuderinamus dalykus, todėl visiems jau pažįstama ir jauki pastato atmosfera niekur nedingo. Visgi integruoti modernius ir šiuolaikiškus sprendimus šiame objekte buvo nemenkas iššūkis, pareikalavęs didžiulio susitelkimo ir glaudaus bendradarbiavimo su užsakovu,  – dalijosi projektų direktorius Konstantinas Stechas. – Be abejonės, tai ryškus, nepakartojamas ir be proto sudėtingas projektas, tad didžiausias ačiū komandai, kurie įdėjo daug savo patirties, žinių ir širdies į šį objektą – jūs esate geriausi.“

Rekonstrukcijos metu, modernizuota didžioji ir mažoji teatro salės, taip pat pastatyta nauja, 350 žiūrovų talpinanti salė. Atnaujinta virš 13 tūkst. m² teatro administracinių ir gamybinių patalpų bei atlikta daugelis kitų darbų!

Daugiau informacijos apie tai, kokie sprendimai atlikti šiame projekte, rasite čia.

Šis naujas pastatas mums nėra „tik dar vienas projektas“, kadangi tai didelę reikšmę biržiečių kasdienybei – laisvalaikiui bei fiziniam aktyvumui, turėsianti erdvė. Prisidėjimas prie tokių projektų, kurie yra svarbūs Lietuvos gyventojams, bendruomenėms, visuomet suteikia dar daugiau prasmės mūsų įmonės veiklai. 

Džiaugiamės, kad darbai nestovi vietoje, o juos pabaigus, biržiečiai turės modernią ir patogią sporto salę bei kitų laisvalaikiui pritaikytų patalpų. 

Daugiau apie šį projektą galite paskaityti čia.

Klaipėdos regione yra nemaža dalis mūsų projektų – tiek jau įgyvendintų, tiek šiuo metu vykdomų – Smiltynės perkėla, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Valstybės sienos apsaugos prie LR VRM pastatas bei kt. Taigi, plėtra į Klaipėdos miestą yra seniai brandintas ir pagaliau įgyvendintas noras būti arčiau klientų, kurti čia komandinę dvasią bei malonią aplinką susitikimams ir bendradarbiavimui.

Atidarymo diena buvo pradėta nuo simbolinės juostelės kirpimo – ją kirpo projektų direktorius Mantas Šalčius, statybos direktorius Andrius Balčiūnas ir generalinis direktorius Arvydas Markevičius. Esame dėkingi visiems atidaryme dalyvavusiems ir džiaugsmu besidalinusiems kolegoms, kurie tą dieną pavertė dar viena didele švente.

Naujasis mūsų ofisas įsikūręs adresu Naujoji uosto g. 11  – čia maloniai lauksime visų, norinčių susipažinti su „Infes“.

Ši asociacija vienija daugiau nei  70 proc. Lietuvos vėjo energetikos rinkoje veikiančių paslaugų teikėjų, energijos gamintojų, investuotojų ir kt. LVEA narės yra prie vėjo energetikos plėtros šalyje norinčios prisidėti įmonės, kurios, dalyvaudamos asociacijos veikloje, bendradarbiauja ir teikia vieningą ekspertinę poziciją valstybės institucijoms, vysto tarptautinius ryšius, operatyviai reaguoja į vėjo energetikos sektoriaus aktualijas ir kartu sprendžia kylančius iššūkius.

Jungtis prie Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos mus paskatino tikėjimas atsinaujinančia energetika, tvarumu bei noras į šią perspektyvią pramonę investuoti savo unikalų požiūrį, naujausius techninius sprendimus bei stiprią inžinerinę komandą.

„Atsinaujinanti energetika mums reiškia daug daugiau nei tik pavienius žodžius – kaip įmonė, iš tiesų norime savomis rankomis prisiliesti ir prisidėti prie ilgalaikės visuomenės naudos, tapti pozityvių pokyčių dalimi. Tikime tvaria ateitimi ir matome, kad mūsų žinios bei patirtis gali būti vertingi einant šio tikslo link“, – sako mūsų verslo plėtros vadovė Rasa Kligė.

Esame labai dėkingi Lietuvos vėjo elektrinių asociacijai už priėmimą ir linkime sau vis ambicingesnių projektų, prisidėsiančių prie vėjo industrijos ir, žinoma, mūsų pačių augimo bei tobulėjimo!

Daugiau apie tai galite paskaityti LVEA svetainėje.

Per kiek daugiau nei dvejus metus objektas stipriai atsinaujino ir tapo ne tik sporto, bet ir sveikatingumo centru. Dabar šiame 5068 m² pločio komplekse galima rasti baseinus, sukūrines vonias, pirtis, fitneso bei sporto sales, kavinę ir visa kita, ko gali prireikti atsipalaidavimui ar fiziniam aktyvumui palaikyti.

Šiuo projektu be galo didžiuojamės ir tikime, kad jis taps vertingas ne tik vietos bendruomenei, bet ir gretimų miestų ir miestelių gyventojams, kurie turės modernų bei funkcionalų sporto ir sveikatingumo centrą, vienu metu galintį talpinti net 530 žmonių.

Pagal visus šiuos rodiklius, statybos sektoriuje pasirodėme stipriausiai! Džiaugiamės šiuo įvertinimu ir dėkojame visai „Infes“ komandai, be kurios, tikime, to nebūtume pasiekę. Įvertinimą puoselėsime toliau prisidėdami prie išskirtinių ir ambicingų projektų.

Daugiau apie tai galite paskaityti „Verslo žinių“ naujienoje.

Dalyvavimas tokiame renginyje mūsų „Infes“ komandai be galo svarbus – vis tvirčiau žengiame į tvaresnę ateitį, norime būti inovatyvūs ir iš tiesų prisidėti prie ilgalaikės visuomenės naudos bei tapti pozityvių pokyčių dalimi. Renginio metu gilinomės į tokias temas, kaip atsinaujinančios energetikos pažanga per pastaruosius metus, iššūkiai, su kuriais iki šiol susiduria vystytojai ir rangovai bei problemos, kurias svarbu spręsti artimoje ateityje norint pasiekti tikslus, numatytus 2030-iesiems.

Tikime, kad tokie renginiai padeda ne tik suprasti kodėl svarbu efektyviai dirbti švarios energijos gamybos klausimais, bet ir skatinti visuomenės, verslo ir politikų bendradarbiavimą norint operatyviai siekti šių tikslų.

Džiaugiamės, kad mūsų komanda buvo tarp 130 įmonių atstovų, padėjusių Lietuvos studentams bei moksleiviams išsikelti profesinės ateities tikslus ir galbūt suprasti savo pašaukimą. Įmonėms tai buvo puiki proga atrasti naujus talentus – būsimus kolegas ir praktikantus. 

Renginio metu „Infes“ taip pat pristatė stendą. Turėjome puikią progą susipažinti su ambicingais studentais ir jiems plačiau papasakoti apie statybų sektorių bei karjeros galimybes.

Rekonstruojama sporto salė bus pritaikyta įvairioms sporto veikloms ir talpins 300 žiūrovų. Moderniomis šiltinimo medžiagomis bus užtikrintas pastato ilgaamžiškumas, didesnis energetinis efektyvumas ir sumažintas poveikis aplinkai. Atlikus darbus, Lazdijai turės galimybę modernų, daugiafunkcį ir aplinkai draugišką sporto centrą.

VSAT prie LR VRM administracinio pastato rekonstrukciją pradėsime jau netrukus. Numatoma darbų trukmė – 16 mėn., tad atnaujintu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pastatu džiaugsimės 2025-aisiais metais.

Triušelių kaime per kiek daugiau nei dvejus metus „iškelsime“ kompleksą, kuriame rajono gyventojai ras tokias reikalingas įstaigas, kaip vaikų darželis, mokykla, bendruomenei skirtos laisvalaikio erdvės – sporto, kultūros salės, biblioteka. Taip pat sukursime visą reikalingą lauko infrastruktūrą su vaikų žaidimų erdvėmis, mini futbolo, rankinio, krepšinio, tinklinio, lauko teniso ir padelio aikštelėmis, treniruokliais ir kita. Šalia pastato atsiras ir automobilių stovėjimo aikštelė, takai bei želdiniai.

Iš viso šiame moderniame centre veiks 8 pradinio ugdymo klasės, 3 lopšelio, 6 ikimokyklinio ugdymo bei 3 priešmokyklinio ugdymo grupės. Taigi, būsimoji ugdymo įstaiga galės priimti 230 darželinukų ir 550 mokinių bei suteiks darbo vietą apie 90 žmonių – auklėtojams, mokytojams ir kitiems darbuotojams.

Sendvario daugiafunkcio centro pastatas bus šiuolaikiškas, įrengtas pasitelkiant pažangias, į tvarumą orientuotas technologijas, o patalpos – atitinkančios griežtus reglamentus, funkcionalios, patogios, ergonomiškos bei jaukios.

Daugiau apie šį projektą galima paskaityti pranešime dienraštyje „Klaipėda“ bei mūsų projekto aprašyme. 

Modestas ir Matas apie statybų sritį svajojo jau nuo vaikystės, todėl sprendimas studijuoti statybų inžineriją nebuvo spontaniškas. Modestas dar būdamas 14-os padėjo tėvams prisidėdamas prie gyvenamojo namo statybų, tad laikui bėgant susidomėjimas šia sritimi, kaip ir sektoriaus perspektyva, tik augo, taigi, pasirinkti būtent šias studijas jam atrodė savaime suprantama.

Mato noras suktis statybų pasaulyje vaikystėje atsirado iš susižavėjimo kiek daug galima padaryti savomis rankomis.

„Vaikystėje, žinoma, viskas atrodė paprasta – imi ir statai – nesuprasdavau, kad yra įmonės, kuriose dirba inžinieriai, projektų vadovai, tačiau vis tiek nuo vaikystės svajonės nenutolau“, – sakė jis.

Rytį ir Raimundą studijuoti statybų inžineriją paskatino smalsumas bei noras išmanyti sudėtingų, kompleksinių statinių įrengimo niuansus. Sektoriaus dinamika, naujovės bei kiekvieno statinio unikalumas ir objekto gyvavimo ciklo supratimas, pasak jaunuolių, buvo pagrindinė motyvacija domėtis statybų sritimi.

Į praktiką atvedė smalsumas, o likti paskatino galimybės augti

Pasak Modesto, „Infes“ kaip praktikos vieta jį sudomino didelės apimties projektais – buvo smalsu iš arti pamatyti kaip vyksta viso objekto įgyvendinimas, o ne tik dalis statybos darbų. Kitus paskatino ir geri pažįstamų atsiliepimai bei karjeros galimybės.

Didžiausią įspūdį atėjus praktikuotis, pasak jaunuolių, paliko geranoriški kolegos, kurie šiltai bendrauja ir dirba vieno tikslo link. Taip pat džiugina įmonės šventės ir renginiai, pozityvi aplinka bei lankstus požiūris į jaunus žmones.

Visgi didžiausia motyvacija buvusiems praktikantams pasilikti „Infes“ buvo žinios, vadovų skatinimas tobulėti bei nestandartinių ir įdomių projektų įvairovė.

„Dirbdamas komandoje gavau daug naudingų žinių, kurios tikrai lėmė norą pasilikti čia dirbti. Darbas tuometinėje komandoje leido jaustis visaverčiu komandos nariu – gera atmosfera irgi prisidėjo prie noro tęsti savo profesinę karjerą šioje įmonėje“, – pasakojo Raimundas.

 

Kiekvienas dar nevykdytas darbas – mažas iššūkis, skatinantis tobulėti

Dabar dirbti „Infes“ likę praktikantai kasdien sėkmingai įveikia vis didesnės atsakomybės reikalaujančias užduotis ir džiaugiasi mažais laimėjimais, vedančiais profesinių tikslų link. Mato teigimu, esant jaunu inžinieriumi, kiekvienas naujas įgyvendintas darbas yra savotiškas iššūkis, kurį įveikus patobulėjama, o Raimundas pastebi, kad kasdien užduotys tampa vis suprantamesnės, o jas atlikti – tik lengviau.

„Pavyzdžiui, dabar darbas su projektine dokumentacija yra kur kas aiškesnis, todėl greičiau suprantu viziją, kaip projektas turėtų būti įrengiamas bei kokie statybos etapai yra reikalingi. Kol kas šį išmanymą vertinčiau kaip didžiausią laimėjimą, kuris tikrai palengvina ir pagreitina darbą“, – pasidalino Raimundas.

Paklausus kur save naujieji kolegos mato po kelerių metų, visi tikisi likti statybų srityje ir sėkmingai kaupti patirtį bei tapti stipriais savo profesijos atstovais ar net projektų vadovais.

„Ir toliau save matau dirbantį statybų sektoriuje, o po dešimtmečio gal net ir turintį nuosavą verslą“, – mąstė Modestas.

Rytis taip pat užsibrėžė ambicingus tikslus ir tikisi karjerą sėkmingai tęsti kylant karjeros laiptais „Infes“.

„Po vienerių metų matau save darbų vadovo pozicijoje, kuruojant darbus šalia patyrusio statybų vadovo. Kiek vėliau norėčiau išsilaikyti ypatingojo statinio statybos vadovo atestatą ir eiti statybų vadovo pareigas, o, susirinkus didelį žinių ir patirties bagažą, galbūt, tapti projektų vadovu“, – dalijosi savo planais Rytis.

Svarstantiems apie statybų inžinerijos studijas bei darbą šiame sektoriuje, jaunuoliai pataria savarankiškai pasigilinti į perspektyvą, darbo specifiką ir netikėti visais klaidinančiais mitais apie statybų pasaulį. Domėjimasis naujovėmis, unikaliais projektais bei pastangos savarankiškai ieškoti praktikos vietų vasaromis ar kitu patogiu metu – irgi didelis privalumas.

Galbūt realizuoti save „Infes“ komandoje norėtum ir Tu? Kandidatuok čia.

Projektą įgyvendinti pradėsime jau šiemet, o numatoma darbų atlikimo data – 2025 m. antroji pusė. Per šį gana trumpą laiką sutvarkysime virš 20 tūkst. kv. metrų teritorijos ir apie 2,5 tūkst. kv. metrų dydžio keleivių stotį. Stotis turės A klasės energetinį naudingumą, 4 aukštus, keleivių aptarnavimo vietas – keleivių laukimo salę ir bilietų kasą – taip pat AB „Smiltynės perkėla“ administracijos darbo vietą bei keltų remonto dirbtuves. Nauja automobilių stovėjimo aikštelė talpins net 83 transporto priemones, o kad laukimas neprailgtų – keleiviai turės galimybę apsilankyti kavinėje, o iš jos terasos atsivers vaizdai į Kuršių nerijos kraštovaizdį.

Be to, Kuršių marių krantinėje sukursime naujas viešąsias erdves, kuriose bus rekreacinės salos su lauko terasomis, želdiniais ir skirtingo intensyvumo apšvietimu bei infrastruktūra dviratininkams.

Šis pastatas – muziejus yra saugomas kultūros paveldo objektas, pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – kultūros. Pastato bendras plotas – 234,75 m2, turintis 2 aukštus.

Džiaugiamės pradėdami darbus Nalšios muziejuje!

Vilniaus miesto sporto paskirties statinių rekonstavimo pabaigos darbai numatyti jau kitų metų pabaigoje!

UAB Infes projektų direktorius Mantas Šalčius pristatė jau nuveiktus darbus ir pravedė trumpą ekskursiją po objekto teritoriją.

Džiaugiamės, kad sklandus statybos darbų procesas vyksta labai sparčiai ir tikimasi, kad visi darbai bus atlikti anksčiau numatyto termino.

Pastato remonto darbai apims pastato vidaus interjerą, vėdinimo ir oro kondicionavimo mechaninį įrengimą, scenos technologijų įrengimą, elektros instaliacijos ir kitus būtinus inžinerinių vidaus tinklų remonto sprendinius. Pastato išorėje bus atlikti naujų pandusų įrengimo ir esamo – panaikinimo darbai.

Jau kitų metų pabaigoje Pakruojo gyventojai galės mėgautis atnaujintu kultūros centru!

Šis, beveik 8 mln. Eurų kainuosiantis projektas, per kiek daugiau nei metus pakeis gimnazijos pastatą į šiltesnes, erdvesnes ir kur kas labiau mokyklos bendruomenės poreikius atitinkančias patalpas. Dėl numatytų priestatų, patalpos padidės beveik dvigubai (esamas 5749,30 m2 patalpas, po rekonstrukcijos planuojama išplėsti net iki 9471,10 m2), tad erdvesnės patalpos talpins ir patogias klases mokiniams, ir patogesnius darbo kabinetus mokyklos darbuotojams. Rengiant projektą apmąstyta ir žmonių su negalia poreikiai: viskas nuo patogaus lifto, iki saugesnių ir tinkamesnių koridorių ar sanitarinių mazgų, padės mokiniams ir mokytojams su negalia jaustis jaukiau gimnazijos patalpose.

Nors mokyklos širdį sudaro mokinių entuziazmas ir mokytojų patirtis, mokytis daug lengviau kai aplinka jauki ir pritaikyta čia dirbančiųjų bei besimokančiųjų poreikiams.

Naujas modernus centras lankytojus pasitiks patraukiu holu su registratūra ir kavine bei valgyklos erdve, o visas trijų tūrių pastatas talpins dienos centro, edukacijų ir konsultacijų centro, laikino atokvėpio, nuoseklaus lavinimo centro ir kitas, šiam projektui reikalingas ir lankytojų bei darbuotojų komfortą užtikrinančias, erdves.

Rengiant ir įgyvendinant planus, bus atsižvelgta ir į žmonių su negalia poreikius, todėl viskas nuo rankenų, nuolydžių slenksčių, iki žemų rozečių bus padaryta taip, kad visi centro lankytojai jaustųsi patogiai.

Su nekantrumu laukiame, kaip šį modernų, bendruomenei skirtą projektą, įvertins Panevėžio gyventojai ir svečiai.

Projektuojant pastatą, didžiausias dėmesys bus skiriamas efektyviam statinio eksploatavimui bei ekonomiškam energijos išteklių naudojimui, nes būtent tokiomis vertybėmis ir vadovaujasi jūrų muziejus, siekiantis ir savo veiklos aplinkoje įgyvendinti racionalius ir bei komerciškai pagrįstus sprendimus, kurie galų gale reiškia ir ekologiškesnį išteklių panaudojimą, bei glaudesnį ryšį su visuomene.

Rekonstrukcija iš pamatų atnaujins visą pastatą: projekto metu esamo pastato antžeminė dalis bus demontuojama, dalinai demontuojami esami pamatai bei gilinamas ir praplečiamas rūsio aukštas. Atlikus šiuos titaniškus darbus, pastato pirmajame aukšte atsiras patraukli ekspozicijų patalpa, saugyklos ir administracinės patalpos. Antrajame aukšte numatomas saugyklos, kur (kartu su kitomis saugyklomis) vietą ras net iki 200 tūkst. vienetų eksponatų ir administracinės patalpos, o mansardos aukšte – administracinės ir darbuotojų poilsio erdvės. Rūsyje projektuojamos dirbinių remonto patalpos, kur eksponatai bus prikeliami naujam gyvenimui, bei sandėliavimo ir techninės patalpos.

Nors jau ne viena lietuvių karta užaugo jūrų pasaulio paslaptis pažindama būtent Jūrų muziejuje, tikimės, kad patrauklesnis ir ekonomiškesnis pastatas pritrauks tik gausesnes didelių ir mažų lankytojų gretas.

 Dešimtmetį Lietuvoje dirbanti įmonė „Infes“ atsinaujina ir pristato naują vizualinį identitetą bei skelbia apie verslo plėtrą. Generalinis rangovas keičia ne tik vaizdinį pristatymą, bet pristato naują prekės ženklo pozicionavimą.

„Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius sako, kad vizualiniai pokyčiai rodo įmonės vidinės transformacijos rezultatus. Prekinio ženklo strategija ir pozicionavimas nebuvo primesti ar  sukurti remiantis tuo, kaip įmonė norėtų atrodyti: 

„Vizualinis identitetas gimė po gausybės strateginių sesijų, kuriose dalyvavo ir ne taip seniai prie komandos prisijungę kolegos ir tie, kurie įmonėje dirba 8-10 metų. Dabartinė vizualika atspindi mūsų dinamišką darbą bei veržlų ir ambicingą kolektyvą“.  

Dirbo su geriausiais specialistais

Beveik metus trukusius pakeitimus padėjo įgyvendinti savo sričių specialistai: dizaino agentūra „Andstudio“ bei prekės ženklų strategai – „Synthesis“. Šios įmonės partneris Rapolas Ručinskas sako, kad bendradarbiavimas su „Infes“ išsiskyrė numatomo pokyčio mastu.

„Kadangi keičiasi įmonės verslo strategija ir žengiama į naujus klientų segmentus, nebeužtenka lygintis su kitomis rangos įmonėmis, reikia matyti save platesniame kontekste. Bendradarbiaudami su „Infes“ komanda, atradome naujus pozicionavimo apibrėžimus – iš įmonės vidinės kultūros ir vadovų komandos kylantį dinamiškumą ir augimo alkį bei proaktyvų, nešablonišką požiūrį į tai, kaip keisis miestas ir kaip „Infes“, imdamasi lyderystės urbanistinės plėtros temose, toliau bus to pokyčio dalimi“, – kalbėjo R. Ručinskas.

„Andstudio“ kūrybos vadovas Domas Mikšys plačiau papasakojo apie darbą su „Infes“. Jo teigimu, vizualus įmonės pokytis prasideda nuo logotipo. Iš pirmos raidės virstantis simbolis kuria unikalų logotipo sprendimą ir duoda taiklų toną viso identiteto sistemai. Grafiniu elementu tapęs besikeičiantis modulis, prisitaiko prie skirtingų priemonių ir padeda pasiekti skirtingas auditorijas:

„Dinamiškas, ryškus, ir aktyvus komunikuojant ar perteikiant darbuotojams, aiškus ir suprantamas kuriant naujas partnerystes ir tvarius verslo santykius. Visą paveikslą išpildo aiški grafikos elementų kismo sistema, kuri veikia realaus gyvenimo iššūkiuose — prisitaiko prie itin skirtingų fizinių formatų ir skaitmeninėje aplinkoje. Rezultatas šiandien jau pelnė „Infes“ komandos pritarimą, o netrukus taps neatsiejama dalimi įmonės augimo istorijoje“.

„Andstudio“ kūrybos vadovas Domas Mikšys plačiau papasakojo apie darbą su „Infes“. Jo teigimu, vizualus įmonės pokytis prasideda nuo logotipo. Iš pirmos raidės virstantis simbolis kuria unikalų logotipo sprendimą ir duoda taiklų toną viso identiteto sistemai. Grafiniu elementu tapęs besikeičiantis modulis, prisitaiko prie skirtingų priemonių ir padeda pasiekti skirtingas auditorijas:

„Dinamiškas, ryškus, ir aktyvus komunikuojant ar perteikiant darbuotojams, aiškus ir suprantamas kuriant naujas partnerystes ir tvarius verslo santykius. Visą paveikslą išpildo aiški grafikos elementų kismo sistema, kuri veikia realaus gyvenimo iššūkiuose — prisitaiko prie itin skirtingų fizinių formatų ir skaitmeninėje aplinkoje. Rezultatas šiandien jau pelnė „Infes“ komandos pritarimą, o netrukus taps neatsiejama dalimi įmonės augimo istorijoje“.

Jis pasakojo, kad naujos verslo strategijos įgyvendinimas, esamo prekės ženklo auditas ir rinkos tendencijos nurodė, kad reikia atnaujinti turimą prekės ženklą ir sukurti naujas identiteto gaires. Visiems buvo aiškus bendras tikslas, tačiau suformuoti užduotį ir pokyčio tikslus buvo komandinio proceso dalis.

„Artimas ryšys su klientu padėjo pažinti dinamišką „Infes“ komandą, suprasti kasdienius iššūkius ir galimybes. Juk svarbiausia, kad naują prekės ženklą galėtų drąsiai atstovauti patys darbuotojai, – kalbėjo D. Mikšys.

Vykdo didžiausius projektus Lietuvoje

„Infes“ iš konkurentų išsiskiria nešablonišku požiūriu į skirtingų rūšių objektus. Šiuo metu daugiau nei 30 projektų vykdanti įmonė dirba su kultūros paveldo, ryškią kultūrinę ir istorinę vertę visuomenei turinčiais objektais, taip pat objektais, kurie dar tik prisidės prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo ir ateities kartų ugdymo, tad kiekvienas projektas savaip išskirtinis bei įspūdingas.

Jis pasakojo, kad naujos verslo strategijos įgyvendinimas, esamo prekės ženklo auditas ir rinkos tendencijos nurodė, kad reikia atnaujinti turimą prekės ženklą ir sukurti naujas identiteto gaires. Visiems buvo aiškus bendras tikslas, tačiau suformuoti užduotį ir pokyčio tikslus buvo komandinio proceso dalis.

„Mūsų tikslas – būti lyderiaujančia įmone Lietuvoje, o vėliau – Baltijos šalyse“, – VŽ sako Arvydas Markevičius, Vilniaus statybos UAB „Infes“ direktorius.

Įmonė, dirbanti su viešojo sektoriaus užsakymais, 2022 m. pasiekė 54 mln. Eur apyvartą, 32% didesnę nei 2021 m., o ikimokestinį pelną per metus augino 27% ir uždirbo 3,8 mln. Eur. Ikimokestinis pelningumas siekė 7%.

Šiemet bendrovė planuoja gauti 90–100 mln. Eur pajamų. Pasak jos direktoriaus A. Markevičiaus, tai ir pavyks pasiekti, nes priešingu atveju jie neįvykdytų savo įsipareigojimų. Vadovas pristato ir jau dėliojamus tolesnius planus: „Infes“ tikisi kitąmet pradėti pati vystyti nekilnojamojo turto (NT) projektus.
„Esame augimo stadijoje, susiduriame su iššūkiais, kurių būna tokioje stadijoje. Stengiamės mažinti darbuotojų kaitą, bet ieškome naujų darbuotojų. Vadovaujantis personalas kaip ir stabilizavosi. Siekiame ir toliau būti kokybiškas generalinės rangos paslaugas, projektų valdymą teikianti įmonė“, – tikslus vardija A. Markevičius.

Pradėkime nuo praėjusių metų rezultatų. Kaip juos vertinate, ar pavyko susidoroti su visais iššūkiais?

Vertinu gerai. Gal ne viską, ką planavome, pasiekėme, nes iššūkių buvo: karas, COVID-19, medžiagų kainų nestabilumas, sutarčių indeksavimai. Tos bėdos tokios pat, kaip ir visų statybininkų. Bet daugmaž susitvarkėme ir judame į priekį.

Jūsų įmonė išsiskiria iš kitų aukštu pelningumu. Kas tai lemia?

Skaitome sutartis, formuojame komandas, skiriame laiko pasiruošti objektams, stengiamės juos padaryti laiku, bet neskubame, žiūrime, kad projektai būtų tvarkingai paruošti.
Mes neturime dirbti ant ribos, kad vos nutikus kokiai nors nelaimei visi užsidarytume. Mes, visi statybininkai, turime gauti teisingą atlygį, o ne su 2–3% pelningumu dirbti. Lietuvoje daug bankrutuojančių statybos įmonių. Kodėl? Tai dėl mažiausios kainos pirkimų. Kaip maži tiekėjai gali pastatyti už tokias mažas kainas? Didesnės bendrovės, kurios neturi daug darbų, bet bando dirbti pernelyg mažomis kainomis, ištikus kokiai bėdai, nebeturi lašinių, iš ko gyventi.

Bet ir didžioji dalis jūsų objektų yra iš valstybinio sektoriaus. Kaip jūs išvengiate mažiausios kainos konkursų rizikų?

Mes skaičiuojame, vertiname visas rizikas, imamės tik pelningų objektų.

Su kokiais objektais šiuo metu dirbate?

Mes dirbame visoje Lietuvoje. Šiemet baigiame Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją. Tai įspūdingi pastatai, įspūdingi interjerai, žmonėms atversime kultūrines erdves.

Pradėjome daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybas, beveik 30 mln. Eur vertės. Ir mums svarbus, ir visam regionui svarbus objektas.
Taip pat šiemet baigsime policijos komisariatą Vilniuje, Sietyno gatvėje. Prieš 2–3 metus svajojau, kad galėtume rekonstruoti Televizijos bokštą, šiemet dėl to pasirašėme sutartį.

Kaip atrodo jūsų darbų portfelis 2024 metams?

Turime jau užsakymų, bet dar renkamės portfelį. Esame nusimatę 20% augimą.

Nuo rudens žadame eiti į NT vystymą. O kitą pavasarį jau tai daryti aktyviai. Kol kas dar turime pakankamai darbo su viešuoju sektoriumi. Suprantame, kad vien tik su juo nedirbsi, todėl norime dirbti ir su privačiu sektoriumi. Dairomės į NT. Dairomės sklypų, pradėsime vystyti ir savo NT objektus.

Turime biurą Vilniuje, planuojame atidaryti biurus Kaune ir Klaipėdoje.

Kokių saugiklių po praėjusių metų medžiagų kainų kilimo nusimatėte?

Dabar jau visos naujos sutartys indeksuojamos. Taip mes apsisaugojome nuo kainų kilimo, o užsakovai – nuo kainų kritimo.

Kaip sekėsi sudaryti tokias sutartis?

Kadangi dirbame su viešuoju sektoriumi, valstybės požiūris yra, jog reikia padėti statybininkams, o ne juos skriausti. Bet dėl kai kurių sutarčių kovojome net pusę metų, realiai stabdėme darbus, nieko nedarėme. Tikrai nebuvo taip, kad per savaitę pasirašėme indeksavimo sutartis. Buvo atvejų, kai dėl indeksavimo sutarėme lapkritį, o sutartį pasirašėme tik liepą.

Padėjo tai, kad turime nemažai objektų, ir jie dengia vienas kitą.

Supratimas, jog indeksacija yra naudinga, užsakovams atėjo ne iš karto. Dabar jau aišku, kad mes negalime finansuoti statybos, jeigu ji pabrango 25% per metus. Mes nedirbame su tokiomis maržomis. O pačias sutartis įvairiai indeksavome: vienas po 10%, kitas po 15%, turim ir 20% nusimatę.

Kas labiausiai lėtina darbų tempą?

Finansavimas. Jei iš karto visur visą finansavimą pavyktų gauti, visur statybos greitai baigtųsi. Gargždų sporto centrą galėtume per dvejus metus pastatyti.

Neaiškus valstybinių objektų finansavimas trukdo planuoti vykdymą, nes ne visada aišku, kiek pinigų bus skirta. Statybos tada greičiau vyktų, jos būtų kokybiškesnės, išvengtume konfliktų.

Taip pat projektų kokybė. Norisi, kad užsakovai žiūrėtų, ką nusiperka, kad mums, statybininkams, būtų aiškūs projektai, ką statyti, ir nereiktų vėliau jų ilgai koreguoti ar taisyti.

Dažnai tenka dėl konfliktų su užsakovais aiškintis teismuose?

Visko būna. Susitarimas duoda daugiau naudos negu teismas. Konfliktų kyla, bet mes stengiamės ir su komanda dirbti, kad susitartume, ir bandome užsakovams tai paaiškinti, jog tą požiūrį mums visiems reikia keisti. Ne teismai turi spręsti, o mes visi turime susitarti. Teismai turi įsijungti tada, kai yra daromi piktybiniai veiksmai, bet ne ten reikia aiškintis indeksavimo klausimus.

Tam yra vadovai, kurie turi prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus. Yra bendra problema valstybiniame sektoriuje, bijojimas prisiimti atsakomybę.

Rekomenduoju užsakovams įgyti projektų valdymo kompetencijų, kad tarnautojai mokėtų prižiūrėti statomus objektus, nes tai padėtų bendradarbiauti, greičiau pavyktų išspręsti kilusias problemas.

Brangsta skolinimasis. Kokių iššūkių jums tai kelia?

Mes stengiamės gyventi be pasiskolintų pinigų. Aišku, tai aktuali problema dėl bendros ekonomikos būklės. Bet kadangi planuojame eiti į NT rinką, stebime viską, kas susiję.

Apskritai sektorius auga kiekvienais metais. Gal butų kiek apstojusi, bet viešojo sektoriaus, atsinaujinančios energetikos objektų statyba toliau vyksta.

Įmonei sausį suėjo 10 metų. Ar jaučiate brandą?

Ne. Esame augimo stadijoje, susiduriame su iššūkiais, kurių būna tokioje stadijoje. Stengiamės mažinti darbuotojų kaitą, bet ieškome naujų darbuotojų. Vadovaujantis personalas kaip ir stabilizavosi. Bet ir toliau siekiame būti kokybiškas generalinės rangos paslaugas, projektų valdymą teikianti įmonė

Taip susiklostė: sausį atšventėme 10 metų, atsinaujinome prekių ženklą, perėjome į naują biurą, gerinome darbo sąlygas.

Dabar siekiame pritraukti naujų darbuotojų, prisiimti daugiau projektų, didinti žinomumą. Tikrai planuojame plėsti įprastinę veiklą, ieškoti naujų sričių, didinsime apyvartą, didinsime pelną. Eisime į privatų sektorių.

Mūsų tikslas – būti lyderiaujančia įmone Lietuvoje, o vėliau – Baltijos šalyse.

Kaip sekasi ieškoti darbo jėgos?

Pavyksta darbuotojų rasti, nes statome vis daugiau objektų, dalis jų apskritai vienetiniai Lietuvoje. Bet, kaip ir visiems, trūksta projektų vadovų, inžinierių, statybos vadovų. Dėl to labai koncentruojamės į žmones, į jų gerovę, sieksime bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis.

Veiklos dešimtmetį mininti „Infes“ įmonė šiemet ėmėsi pokyčių – įgyvendindama solidžius statybų bei rekonstrukcijos projektus ji sutelkė dėmesį į darbuotojų gerovę. Kadangi senajame įmonės biure sostinės Žirmūnų rajone tapo ankšta, jam buvo ieškoma naujų, modernių, tvarumo standartus atitinkančių patalpų.

Šiuo metu „Infes“ darbuotojų komanda jau darbuojasi kitur – balandžio pradžioje ji persikėlė į verslo centrą „Uptown Park“, esantį sostinės Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje.

„Mūsų veikla plečiasi, komanda – didėja. Šiemet planuojame 90 mln. eurų apyvartą – dvigubai didesnę nei 2022-aisiais. Mums reikia aukštos kvalifikacijos specialistų – talentingų projektų vadovų, statybos vadovų, sąmatininkų, inžinierių, o jiems reikia nepriekaištingos darbo vietos“, – sakė „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius.

Dėmesys ir poilsiui

Įmonės įgyvendinamų didelių, solidžių projektų gausa, pasak A. Markevičiaus, liudija apie „Infes“ evoliuciją. Didinant specialistų komandą jiems gerinamos darbo sąlygos ne tik biure, bet ir statybų aikštelėse.

„Štai todėl ieškojome ir tokių patalpų biurui, kuriose mūsų žmonės turėtų pakankamai erdvės darbui, taip pat posėdžiams bei atokvėpiui. Tokių sąlygų anksčiau neturėjome, o juk svarbu, kad žmonės burtųsi, turėtų galimybę kartu papietauti, pasišnekučiuoti, atsitraukti nuo darbų poilsio pertraukoms“, – teigė A. Markevičius.

„Infes“ keičia ir statybų aikštelių įrengimo standartus. Tai – svarbu, nes šiais laikais kvalifikuotiems darbuotojams prisikviesti vien tik gero atlyginimo nepakanka. Jiems reikia ir komfortiškos darbo erdvės bei vietos atokvėpiui.

Atsižvelgė į poreikius

Pasak komercinio nekilnojamojo turto paslaugų ir konsultacijų bendrovės „Newsec LT“ tarpininkavimo komandos vadovės Jurgitos Ragaišės, ieškant įmonėms tinkamų nuomojamų patalpų būtina atsižvelgti į jų poreikius.

„Bendrovei „Infes“ buvo svarbu, kad modernios, tvarumo kriterijus atitinkančios biuro patalpos būtų patogioje miesto vietoje. Be to, įmonė norėjo, kad jos būtų įrengtos bei apstatytos baldais. Tai – retas reikalavimas, tačiau suprantamas, nes į naujas patalpas buvo norima įsikelti kuo greičiau, o minėtus poreikius būtent ir atitiko „Uptown Park“ verslo centras. Jam alternatyvų rinkoje šiuo metu nėra daug“, – patikino J. Ragaišė.

Pasak jos, tvarumas yra svarbus biuro patalpų pasirinkimo kriterijus. „Jis atitinka ir „Infes“ vidinę kultūrą ir įvaizdį. Taip pat tai yra viena iš svarbių darbuotojų motyvavimo priemonių“, – teigė J. Ragaišė.

Anot jos, „Infes“ patalpų paieška susijusi ir su nauja tendencija – subnuoma. Pagal ilgalaikę sutartį „Uptown Park“ verslo centre jas yra išsinuomojusi amerikiečių įmonė, o dabar dalį savo biuro ji ir išnuomojo „Infes“ tam, kad jis nestovėtų tuščias.

„Dauguma amerikiečių įmonės darbuotų dirba iš namų – neekonomiška naudoti energiją tuščioms patalpoms šildyti. Taigi pagal subnuomos sutartį į jas įsikėlusi „Infes“ komanda ir šiuo atveju elgiasi pagal tvarumo reikalavimus“, – sakė J. Ragaišė.

Solidūs projektai

„Infes“ specialistai sukaupė solidžios patirties rekonstruodami kultūros paveldo objektus bei išskirtinius pastatus – Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiąją salę, Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje ir kitus.

Svarbūs yra ir naujieji statiniai, kurie lyg magnetas traukia regionuose gyvenančius žmones. „Įvairiuose Lietuvos miestuose statome daugiafunkcinius centrus – pastatus su sporto salėmis, kai kur – ir su baseinais. Visa tai skirta būtent regionuose gyvenantiems žmonėms“, – sakė A. Markevičius.

Dainų slėnis – Kaune, Policijos komisariatas – Vilniuje, Trakų pilies ir salos tvarkyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija. Štai tokie absoliučiai skirtingi projektai sugulė į šiųmetį „Infes“ užsakymų portfelį. Ir visi jie yra ypatingai svarbūs.

Šiemet išsipildė ir didžiausias įmonės komandos troškimas – „Infes“ laimėjo konkursą ir pradeda rekonstruoti Televizijos bokštą Vilniuje.

Vilniaus Televizijos bokšto rekonstrukcija vykdoma „nuo viršaus į apačią“. Įrengusi viešbutį „Infes“ rekonstruos restoraną „Paukščių takas“, o vėliau atnaujins ir pirmuose aukštuose esančias patalpas.

Apie verslo centrą:

• „Uptown Park“ verslo centras suprojektuotas taip, kad patenkintų esminius verslo ir įmonių darbuotojų poreikius. Tarp pagrindinių verslo centro privalumų – lankstūs patalpų išplanavimo sprendimai, dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių saugykla su greta įrengtomis dušo patalpomis, vidinis kiemas įmonių renginiams bei darbuotojų poilsiui.
• A+ energinės klasės biurų pastatas užtikrina puikias darbo sąlygas bei mažas eksploatacines sąnaudas visais metų laikais.
• Atšilus orams įmonių darbuotojai gali atsikvėpti šalia suplanuotame miesto parke, jo paviljonuose, bendruomenės pievoje.

Pasak „Telecentro“, rekonstrukcijos darbų metu objekto veikla nebus stabdoma, lankytojai bus priimami ir aptarnaujami įprastu režimu.

„Nepaisant vyksiančių statybos ir apdailos darbų TV bokštas visą laiką išliks atviras lankytojams, pramogoms dideliame aukštyje, kultūros ir meno renginiams“, – pranešime teigė „Telecentro“ vadovas Remigijus Šeris.

Nurodoma, jog viršutinėje TV bokšto taurės dalyje pirmiausiai numatoma pilnai įrengti 2 aukštus, esančius virš restorano „Paukščių takas“ –170 m aukštyje turėtų įsikurti 333 kv. m. ploto bistro-baras „Toliai“, iš kurio bus patenkama į 620 kv. m. lauko terasą. Virš jo esančiame aukšte bus įrengta konferencijų salė „Debesys“ ir poilsio zona. Taip pat bus pakeisti visi vidaus infrastruktūriniai įrenginiai aptarnaujantys visus tris aukštus.

Pasak „Telecentro“, planuojama, kad šios naujos TV bokšto erdvės bus atvertos lankytojams ir klientams 2024 metų kovą.

Anot „Telecentro“, vėliau rekonstrukcija persikels į „Paukščių tako“ restoraną ir po juo esančias TV bokšto erdves – bus pakeisti restorano langai, atnaujintas interjeras ir pertvarkyta besisukanti apžvalgos platforma. Ji taps dvigubai platesnė bei pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Nurodoma, jog rekonstrukcijos metu taip pat bus modernizuoti liftai, įrengtas papildomas techninis liftas maisto ir gėrimų tiekimui.

„Telecentras“ nurodo, jog rekonstrukcijos darbus vykdys bendrovės „Infes“, „Schindler Liftas“ ir „Ergolain projektai“. Rangos darbai bus vykdomi pagal bendrovės „Plazma“ parengtą architektūrinį projektą ir įmonės „Aplan“ techninį darbo projektą.

Darbus ketinama baigti 2024 metų rugsėjį.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio bokštą kasmet aplanko per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos jų skaičius sieks 200 tūkst.

Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

„Iki karo metalo tiekimo keliai vedė iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat ir Ukrainos. Iš Ukrainos nupirkti jo tapo nebeįmanoma, o agresorės iš tiekėjų sąrašo buvo išbrauktos dėl sankcijų. Armatūra, metalo konstrukcijos ypač smarkiai pabrango, o sutartis su tiekėjais, kaip ir užsakovais, buvome pasirašę ankstesnėmis kainomis. Pagal jas tiekėjai nebegalėjo įvykdyti užsakymų, bet nesivėlėme į teismus – perrašėme sutartis.

Mus gelbėjo sutarčių indeksavimas – buvome jose numatę tokią sąlygą, o vėliau ir Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį viešųjų pirkimų sutartys su valstybės institucijomis buvo persvarstytos įvertinant kainas ir darbų atlikimo laiką“, – į 2022-ųjų pavasarį grįžtelėjo pašnekovas.

A.Markevičius: „Statybose svarbiausia ne tik planavimas bei medžiagų tiekimas. Tai – įveikiami iššūkiai, vienus tiekėjus galima pakeisti kitais. Užtat labiausiai trukdo finansavimo trikdžiai.“
Kitas niuansas – „Infes“ iki karo statybose dirbo daug baltarusių bei ukrainiečių, o ir įmonė turėjo sutarčių dėl gelžbetonio tiekimo iš Baltarusijos, projektavimo paslaugų – taip pat. Taigi tiekimas buvo nukirstas, paslaugų pirkimas – taip pat. Neliko jokio bendradarbiavimo.

O darbininkai ar liko Lietuvoje? „Baltarusiai ir šiuo metu dirba statybose. Tai žmonės, kurie pabėgo nuo režimo“, – užsiminė Arvydas. Anot jo, dar nėra buvę, kad statybų aikštelėse neatsirastų iššūkių, tačiau karas – išskirtinis išbandymas. „Statybose svarbiausia ne tik planavimas bei medžiagų tiekimas.

Tai – įveikiami iššūkiai, vienus tiekėjus galima pakeisti kitais. Užtat labiausiai trukdo finansavimo trikdžiai. Rekonstrukcijos, kaip ir visuomenei skirtų pastatų statybos, projektus užsako valstybės institucijos arba savivaldybės. Paprastai jos finansavimą gauna iš ES fondų ir skiria savų lėšų, bet dažniausiai šie pinigų srautai nenuspėjami.

Statome investuodami savo lėšas, atgauname jas, vėl judame į priekį, nes svarbu, kad statybos nebūtų dėl lėšų stygiaus stabdomos“, – kalbėjo A.Markevičius.

Sporto centrai – žmonėms

Ir atlikti, ir šiuo metu įgyvendinami „Infes“ projektai kelia nuostabą. Jos specialistai turi įgiję solidžios patirties rekonstruodami kultūros paveldo objektus bei išskirtinius pastatus – Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje ir kitus.

Tačiau ne ką mažiau svarbesni ir naujieji statiniai, kurie lyg magnetas traukia regionuose gyvenančius žmones. „Man pačiam svarbu ir tai, kad įvairiuose Lietuvos miestuose statome daugiafunkcius centrus – pastatus su sporto salėmis, kai kur – ir baseinais, o jie skirti būtent regionuose gyvenantiems žmonėms“, – sakė Arvydas.

Naujausia „Infes“ sudaryta sutartis – dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybos. Jam pastatyti ir įrengti numatyti penkeri metai. Projekto pirmojo etapo vertė siekia 11,5 mln. eurų. Biržiečiams dar prireiks kantrybės, kol jie galės apsiauti startukus bėgimo manieže ar lieti prakaitą treniruočių salėse.

O Gargžduose daugiafunkcio sporto centro statybos jau prasidėjo. Tai didžiulis 29 mln. eurų vertės projektas, ir po poros metų lankytojai jau galės nerti į jame įrengtą baseiną. Rokiškyje sporto salių komplekso statybos jau yra gerokai įsibėgėjusios – virš pastato ką tik buvo iškeltas simbolinis vainikas, žymintis svarbaus statybų etapo pabaigą.

Per ateinančius trejus metus Sendvaryje bus pastatytas daugiafunkcis centras su mokykla-darželiu. Pasak A.Markevičiaus, šiemet „Infes“ baigs daugiafunkcių centrų statybas Naujojoje Akmenėje ir Kupiškyje. Dar vieno – Lazdijų sporto centro – statybų pradžią žyminti simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms buvo įkasta paskutinę vasario savaitę.

Sendvaryje daugiafunkcio centro bei mokyklos-darželio statybų konkursą įmonė laimėjo kartu su partneriais. Tai bendras valdžios ir privataus subjekto partnerystės (vadinamasis PPP) projektas. Per trejus metus šį kompleksą turime pastatyti už savo lėšas, o savivaldybė jį perims išsimokėtinai.

Tai ypač įdomus projektas – greta pastatų bus įrengta kultūrai ir sportui skirta lauko erdvė su mini futbolo, rankinio, krepšinio, teniso aikštelėmis. Sporto kompleksai – tai irgi generalinio statybų rangovo specializacija: „Infes“ bendrovė, turėdama patirties, stato jų ne mažiau nei rekonstruoja kultūros paveldo objektų.

„Lietuvos gyventojams reikia kuo įvairesnės paskirties sporto ir kultūros centrų. Jiems atsiradus gyvenimo kokybė regionuose smarkiai pagerėja.Žmonės turi širdžiai mielos veiklos – juose sportuoja, plaukioja baseinuose, atvyksta į renginius.

Pavyzdžiui, į Rokiškį, kur jau yra baseinas, suvažiuoja kaimynai latviai, nes jiems tai nėra toli, o į baseiną Širvintose būriais traukia vilniečiai. Taip atsiranda judrumo, o atvykusieji ne tik sportuoja, bet ir pavalgo, apsiperka ir taip paremia vietinį verslą. Taigi ne pastatai yra svarbiausi, bet žmonės, kurie juose lankosi ir prasmingai leidžia laiką“, – kalbėjo „Infes“ vadovas.

Vilniuje „Infes“ stato „Muzikos miestelį“ – šiemet iškels tris pastatus iš aštuonių. Nepaprastos metų užduotys Dainų slėnis – Kaune, policijos komisariatas – Vilniuje, Trakų pilies ir salos tvarkyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija. Štai tokie absoliučiai skirtingi projektai sugulė į šiųmetį „Infes“ užsakymų portfelį. Ir visi jie ypač svarbūs.

Vienas artimiausių Operos ir baleto teatro darbų – orkestro duobės rekonstrukcija. „Laukiame, kol baigsis koncertų sezonas, tada galėsime pradėti darbus. Jiems pasiruošėme, tam būtina įranga jau suvežta. Tačiau tai ne viskas. Turėdami orkestro duobės rekonstravimo sutartį laimėjome ir paties pastato remonto konkursą. Turime jį atnaujinti taip, kad energinis efektyvumas pasiektų C klasę – padidėtų 45 proc. O tai reiškia, kad reikės pakeisti stogą, apšiltinti fasadą, pakeisti aliuminio vitrinas, administracinėje dalyje – langus, atnaujinti šildymo bei vėdinimo sistemas“, – vardijo A.Markevičius.

Architektės Elenos Nijolės Bučiūtės suprojektuotas ir 1963–1974 metais pastatytas LNOBT užpernai buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Taigi jo renovacija bus atlikta taip, kad iš išorės nebus matyti jokių pokyčių. Tai padaryti nebus paprasta, juolab kad apšiltinti pastatą reikės iš vidaus, kur yra daug techninių įrenginių.

„Infes“ Kaune atnaujina Dainų slėnį – dirba taip, kad nepakenktų aplinkai. „Darbo projektą jau parengėme ir šiuo metu pradedame darbus. Tai įspūdingas pastatas, mums garbė jį rekonstruoti. Svarstome galimybę žmonėms surengti ekskursijas, kad jie pamatytų, kaip vyksta tokių pastatų rekonstrukcija.
Tai būtų išskirtinė galimybė“, – užsiminė pašnekovas. Tokia galimybe nebuvo pasinaudota rekonstruojant Lietuvos nacionalinę filharmoniją – teliko nuotraukos, liudijančios, kaip viskas vyko, pavyzdžiui, kaip buvo pakeista vėdinimo sistema, kuri padidino deguonies tiekimą ir muzikantams scenoje, ir žiūrovams salėje, taip išgelbėdama pastaruosius nuo snaudulio.

Trakų pilies iššūkiai

Netrukus, balandį, „Infes“ pradės archeologinius tyrimus Trakų salos pilyje, o tada imsis ir kitų projekte numatytų užduočių. Viena jų – bus pakeista pilies pastatų bei pačių rūmų stogo danga. Nors iš tolo čerpės vis dar atrodo gražiai, vis dėlto jos yra senos ir suskeldėjusios. Kita užduotis – pakeisti oro sąlygų sugadintas mūro sienų plytas. Ir gynybinėse, ir pačių pilies rūmų sienose yra daug vietų, kur plytos ištrupėjusios. Jas sutvarkius sienos bus padengtos specialiu mišiniu, saugančiu nuo drėgmės poveikio.

Dar vienas svarbių darbų – vidiniame pilies rūmų kieme bus atnaujintos medinės galerijos, rūmų durys ir langai – taip pat. Šiam projektui įgyvendinti skirti ketveri metai, taigi „Infes“ laukia kruopštūs, laikui imlūs darbai. Vėliau numatyta atnaujinti ir aplink pilies salą vedantį taką, bastione įrengti du nedidelius paviljonus. Taigi pilis bus atnaujinta, bet taip stropiai, kad nei išorėje, nei viduje nebūtų regimų pokyčių.

Poreikis ir specializacija

„Infes“ atnaujintų kultūros paveldo objektų sąrašas – didelis. Kaip ši įmonė sugebėjo įsiterpti į specifinių užsakymų nišą? „Rinka pati sukūrė poreikį, – atsakė A.Markevičius. – Kultūros objektams bei architektūros paveldo statiniams renovuoti buvo rengiami projektai, jiems skiriamas tam tikrų ES fondų finansavimas. Buvo skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, ir mes visoje Lietuvoje pradėjome juose dalyvauti. Tiesiog susiklostė situacija, kai savivaldybės ar valstybės institucijos gavo programinių lėšų, o kultūros paveldo pastatai buvo labai prastos kokybės, juos būtinai reikėjo gelbėti.“

Šiaulių bulvaras jau galutinai atnaujintas – „Infes“ pakeitė dangą, įrengė šiuolaikišką fontaną su specialiaisiais efektais. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija – tai išskirtiniai pastatai, kuriuos rekonstruojant „Infes“ projektų vadovams teko dirbti ranka rankon ir su akustikos specialistais.

Paveldosaugininkai akylai stebėjo ir statybininkus, remontuojančius Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje ar „baltuosius rūmus“ – Venslauskų namus Šiauliuose.

„Šiauliuose baigėme atnaujinti ir pagrindinę miesto alėją – pėsčiųjų bulvarą, nes anksčiau buvo rekonstruota tik viena jo dalis. O šiemet pavasaris šiame mieste bus kitoks – pakeitėme alėjos dangą, įrengėme naują apšvietimą, pakeitėme lietaus surinkimo sistemas, įrengėme fontaną.

Po mėnesio kito baigsime darbus Telšių „Alkos“ muziejuje, o Žemaičių muziejų Varniuose netrukus atiduosime vertinti valstybinei komisijai – jame jau viskas atlikta, atvyksta ir nauji varpai iš Austrijos.

Tai – patirtis: žinome, kaip atlikti darbus, kaip apskaičiuoti sąmatas, turime ir savo specialistų, ir gerų partnerių – subrangos įmonių“, – į klausimą, kaip atremti konkurenciją, atsakė pašnekovas.
Pačios naujausios „Infes“ sudarytos sutartys – dėl Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kapitalinio remonto bei Kauno Vaikų literatūros muziejaus renovacijos. Iššūkių netrūks ir įmonei tęsiant Trakų pilies rekonstrukciją, atnaujinant teritoriją.

„Finansavimas trūkinėja, darbai vyksta lėtai, o ir juos atliekant didžiausias iššūkis – logistika. Juk į pilį įmanoma patekti tik pėsčiųjų tiltu arba baržomis, o jomis didelio svorio nenuplukdysi“, – užsiminė Arvydas.

Darbuojasi Dainų slėnyje

„Vienas iš šiuo metu įgyvendinamų ir mūsų komandai ypač įdomių projektų – Dainų slėnio Kaune rekonstrukcija. Dirbti toje vietoje nėra paprasta – tai didžiulis ąžuolynas, o ir aplinkinė teritorija gausiai apgyvendinta. Miestui tai labai svarbi vieta, todėl projektą reikėjo suderinti ir su visuomene, nes svarbu statybos darbus gerai atlikti, ir žmonėms netrukdyti, ir apsaugoti aplinką“, – sakė Arvydas.

Pagal rangos darbų sutartį „Infes“ padirbės rekonstruodama estradą, jos dangą, paklos inžinerinius tinklus, atnaujins žiūrovams skirtas tribūnas, laiptus. Iššūkių, anot pašnekovo, kilo dėl grunto, bet kiekvienas iššūkis suteikia ir naujų galimybių.

Rekonstruoti Dainų slėnį Kaune buvo suplanuota dar 2018 metais ir tik pernai, konkursą laimėjus „Infes“, buvo pradėta tai daryti. Pagal projektą po atlikėjų tribūnomis bus įrengtas holas, persirengimo kambariai, grimo ir kitos pagalbinės patalpos. Visoje slėnio teritorijoje bus įrengtas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis akcentas – vertikalus šviesos spindulys.

Komisariato pastato statybas įmonė baigs šiemet, o Rokiškyje virš sporto salių komplekso iškėlė simbolinį vainiką.

Laukia naujų darbuotojų

„Infes“ veiklą pradėjo 2013-aisiais kaip vandentvarkos įmonė, o vėliau padalijo veiklą į įmonę „Infes Technologijos“ ir statybos darbų rangos įmonę „Infes“.

Dešimtmetį mininti įmonė keičia įvaizdį – balandį pasirodys naujas prekės ženklas, o ir patys darbuotojai persikels į naujas biuro patalpas, esančias sostinės Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje.

Įmonė plečias Šiemet planuojama 90 mln. eurų apyvarta – dvigubai didesnė nei 2022-aisiais. Nuolat ieškomi nauji darbuotojai – talentingi projektų vadovai, statybos vadovai, sąmatininkai, inžinieriai.

Didžiosios šių metų statybos

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis Vilniuje, Olandų gatvėje. Projekto autorius – architektas Rolandas Palekas, bendra projekto vertė – apie 40 mln. eurų. „Tai didžiausias šiuo metu mūsų įgyvendinamas statybų projektas.

Šiemet turime baigti pirmojo etapo darbus. Statybas 3,65 ha dydžio sklype pradėjome 2021-aisiais, o per šiuos metus iš aštuonių pastatų turime pastatyti tris: triaukštį Teatro ir kino fakultetą, mažąjį salių bloką ir trijų aukštų Muzikos fakultetą“, – sakė A.Markevičius. Antrajame statybų etape iškils Muzikos fakultetas – 3 aukštų bendrasis blokas su administracinėmis patalpomis, dviejų aukštų biblioteka, 3 aukštų didysis salių blokas ir 5 aukštų bendrabutis su kamerine sale.

Policijos komisariatas Vilniuje, Sietyno gatvėje. Projekto autorius – projektavimo ir konsultavimo bendrovė „Atamis. Tai didžiausias šiuo metu Turto banko užsakytas projektas, jo vertė siekia 15 mln. eurų. „Komisariato pastato statybas pradėjome pernai rugpjūtį, o turime baigti šiemet rugsėjį.

Tai modernus, visus saugos reikalavimus atitinkantis pastatas, kuriam keliami energetiškai efektyviausio statinio reikalavimai, tad ant jo bus iškelta ir saulės jėgainė, o sklype sumontuoti šilumos siurbliai.

Komisariato projektas buvo išrinktas geriausiu 2021-ųjų visuomeninių pastatų metų projektu, viliuosi, kad jis bus pripažintas ir geriausia 2023-ųjų statyba. Ne tik policija, bet ir vietos bendruomenė pajus pasikeitusią aplinką – bus įrengta moderni Sietyno gatvės atkarpa, dviračių ir pėsčiųjų takai“, – teigė A.Markevičius. A++klasės naujasis policijos pastatas bus vienas efektyviausių statinių šalyje.

Pastatas suprojektuotas skaitmeninio modeliavimo būdu (BIM), kuris projektuojant padeda parinkti geriausius energinio efektyvumo bei CO2 emisijos mažinimo sprendimus. Sklype bus sumontuoti šilumos siurbliai.

Projektą finansuoja investicijų fondo „Orion Asset Management“ valdomas informuotiesiems investuotojams skirtas fondas „Orion Social Infrastructure Fund“ kartu su neįvardijamu komerciniu banku.

Pasak „Orion“ valdomos įmonės „Sip 3” infrastruktūros plėtros direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko, pastatas bus statomas rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype – su ja investuotojas pasirašė 15 metų sutartį. Per pirmuosius trejus metus investuotojas įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti mokyklą ir darželį, o likusius 12 metų
savivaldybė investuotojui mokės daugiau nei 2 mln. eurų kasmet.

V. Vasiliausko teigimu, mokyklos-darželio statybas planuojama pradėti šių metų pabaigoje, o baigti 2025 metų antroje pusėje. Pastatą statys Vilniaus statybų bendrovė „Infes“.

Planuojama, kad naujame 8 tūkst. kv. metrų ploto pastate tilps iki 230 ikimokyklinukų, 550 mokyklinio amžiaus vaikų, jame turėtų dirbti iki 90 mokytojų, auklėtojų bei kitų darbuotojų. Pastate taip pat vyks užsiėmimai suaugusiems.

„Užbaigus projektą ugdymo įstaigos atskiros erdvės (darželio sporto salės, atviros ugdymo erdvės ir kitos) galės būti naudojamos papildomoms veikloms vietos bendruomenei: sporto, kultūros veikloms ir panašiai“, – BNS sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, šalia mokyklos bus įrengtos sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, kuriomis galės naudotis vietos gyventojai.

Kaip pranešė akademija, praėjusį penktadienį Olandų gatvėje vykstančiose statybose iškeltas vainikas, simbolizuojantis pastatų laikomųjų konstrukcijų statybų pabaigą.

Vainikas iškeltas virš Teatro ir kino fakulteto bei Mažojo salių bloko pastatų. Toliau tęsiami darbai statinių viduje – vamzdžių, elektros instaliacijos tiesimas, apdaila ir kt.

Visą LMTA studijų miestelio kompleksą sudarys aštuoni pastatai, skirti muzikos, teatro, kino, šokio meno sričių studijoms, tyrimams ir kūrybai. Miestelį atidaryti planuojama šį rudenį.

„Šiuo metu pradeda materializuotis ilgai puoselėta akademijos bendruomenės svajonė. Tikiuosi, kad ji taps traukos centru norintiesiems studijuoti, dalytis patirtimi ir kurti,
o moderni infrastruktūra skatins kūrybines inovacijas“, – sakė LMTA rektorė Judita Žukienė.

Pasak pranešimo, LMTA Teatro ir kino fakulteto bei Mažojo salių bloko durys atsivers ne tik akademijos studentams, dėstytojams, bet ir plačiajai visuomenei – tai bus unikalios erdvės, pirmą kartą Lietuvos istorijoje suprojektuotos ir statomos profesionalaus teatro, kino ir šokio meno studijoms.

LMTA studijų miestelis Olandų gatvėje statomas daugiausia Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis. Bendra investicijų projekto vertė – 22 mln. 686 tūkst. eurų. ES fondų lėšos
iš jų sudaro per 13 mln. eurų, valstybės biudžeto – 1,7 mln., LMTA – 9,7 mln. eurų.

Akademijos miestelio statybos pradėtos 2021-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Aštuonių meno ir mokslo veiklai skirtų pastatų kompleksą projektavo „Paleko Archstudijos“, statybas vykdo generalinis rangovas „Infes“.

Nurodoma, jog sutartis pasirašyta 2022 metų lapkričio 22 dieną, jos galiojimo trukmė – iki 2027 metų gruodžio 21 dienos.

Įmonė buvo vienintelė atviro konkurso dalyvė.

Skelbime rašoma, jog Biržuose J. Basanavičiaus g. 69A ketinama statyti sporto ir sveikatingumo kompleksą – ketinama statyti dviejų aukštų 4159,14 kv. m bendro ploto universalią sporto salę su buitinėmis patalpomis, treniruočių, aerobikos salėmis, kavine, administracinėmis patalpomis bei ketinama atlikti sklypo sutvarkymo darbus.

Nurodoma, jog sutartis pasirašyta 2022 metų gruodžio 13 dieną, jos galiojimo trukmė – iki 2024 metų vasario 24 dienos.

Įmonės pasiūlymas įvertintas 9,5 balo.

Ketinama remontuoti ir tvarkyti Kauno K. Donelaičio g. 13 esančio Vaikų literatūros muziejaus dviejų aukštų 741,06 kv. m bendro ploto pastatą.

Nurodoma, jog sutartis pasirašyta šių metų lapkričio 7 dieną, jos galiojimo trukmė – iki 2025 metų birželio 9 dienos.

Įmonės pasiūlymas įvertintas 95 balo.

Įmonių „Alvora“ ir „HSC Baltic“ nenurodomos vertės pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė, nes jis neatitiko reikalavimų.
Skelbime rašoma, jog Gargžduose Dariaus ir Girėno g. 4 ketinama statyti 13,6 tūkst. kv. m bendro ploto daugiafunkcį sporto centrą.

„Pastarieji metai buvo rekordiniai, apyvarta ženkliai kilo, įmonė sparčiai augo. Turėdami panašią apyvartą kaip ir kiti sektoriaus žaidėjai, juos kelis kartus pranokstame aktyvių objektų skaičiumi. Tai mūsų išskirtinumas rinkoje. Pavyzdžiui, šiuo metu turime apie 30 aktyvių objektų, kai kitos bendrovės – 10-12. Ir sugebame tokį skaičių projektų suvaldyti, nes administracija, personalas turi aiškią sistemą, kuriai sukurti prireikė ne vienerių metų pastangų“, – sakė bendrovės komercijos direktorius Dovydas Latvinskas.

Kai kurios įmonės jau kuris laikas garsiai skundžiasi dėl tam tikrų apsunkinimų rinkoje – pandemijos ir karantino, karo Ukrainoje. Tai, pasak D. Latvinsko, iššūkių sukėlė ir „Infes“: tiek dėl medžiagų, tiek dėl jų kainų. „Teko ieškoti alternatyvų, optimizuoti sprendinius ir vidinius kaštus siekiant kompensuoti kainų skirtumą. Statybos yra viena labiausiai kintančių verslo sričių, kai reikia gyventi čia ir dabar, reaguoti, aktyviai bendrauti su užsakovais. Kai turi aiškų tikslą, visos problemos yra išsprendžiamos“, – tvirtino bendrovės komercijos direktorius.

Į antrą veiklos dešimtmetį „Infes“ žengia taip pat įspūdingai: naujo policijos komisariato Vilniuje statybomis. Pastatas suprojektuotas skaitmeninio modeliavimo būdu (BIM), kuris ypač pasitarnauja projektavimo etape ieškant geriausių energetinio efektyvumo bei CO2 emisijų mažinimo sprendimų. Projektas visuomeninių pastatų kategorijoje praėjusiais metais pripažintas geriausiu, o pats statinys taps vienu energetiškai efektyviausių (A++ klasės) valstybės pastatų, naudos šilumos ir elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Įspūdingas ir statybų terminas – „Infes“ ketina pastatą užbaigti per pusantrų metų.

UAB „INFES“ komercijos direktorius Dovydas Latvinskas.

Įvairiose Lietuvos vietovėse statanti ir rekonstruojanti bendrovė netrukus pradės darbuotis su kitu skaitmeninio modeliavimo būdu projektuojamu objektu – Klaipėdos daugiafunkciu centru.

„Gilinamės į BIM, ieškome vidinių resursų ir investuojame, nes tai statybos rinkos dabartis ir ateitis“, – pabrėžė D. Latvinskas.

Patirties ir gebėjimų dirbti kultūros paveldo objektuose turinti „Infes“ neseniai pasirašė sutartį dėl darbų Trakų pilyje. „Trakų pilis yra išskirtinė dėl savo žinomumo, istorinės svarbos ir lokacijos. Darbų metu objektas visuomenei nebus užvertas, tai nėra naujiena, turime patirties dirbti veikiančiuose objektuose. Tačiau nestandartinis bus statybinių medžiagų pristatymas – jas teks arba plukdyti, arba skraidinti, nes tiltas tokių apkrovų neišlaikytų. Bus ir darbų, kurie nėra dažni kultūros paveldo objektuose, vienas tokių – viduramžių laikų pilėnų tualetų įrengimas“, – teigė D. Latvinskas.

Sparčiai auganti, turinti gausybę sutarčių „Infes“ prie draugiško profesionalų kolektyvo kviečia prisijungti naujus narius. „Norisi, kad ateitų tokie žmonės, kuriems rūpi net tik geras uždarbis, bet ir pamatinės vertybės, noras save išbandyti nestandartinių statinių ar sudėtingų rekonstrukcijų projektuose“, – pabrėžė bendrovės komercijos direktorius.

Teatro teigimu, 1974 metais atidarytame pastate numatyta atnaujinti bei apšiltinti stogą, išorės sienas, pakeisti stiklinį fasadą, langus bei švieslangius, modernizuoti šildymo ir karšto vandens, vėdinimo bei apšvietimo sistemas.

„Nuo teatro rūmų atidarymo prabėgo beveik 50 metų. Per šį laikotarpį buvo iš esmės modernizuota scena, pertvarkyta žiūrovų salė, tačiau tarnybinių patalpų remontas vykdavo tik fragmentiškai, keičiant langus bei atliekant kosmetinius patvarkymus“, – pranešime sakė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Pasak jo, atlikti darbai suteiks galimybę „pasiekti ženklaus energetinio efektyvumo“.

„Energetinės krizės akivaizdoje toks projektas tampa kaip niekad reikšmingu“, – teigė LNOBT vadovas.

Remonto darbų rangos sutartį su LNOBT pasirašė generalinis statybos rangovas – įmonė „Infes“, ji atnaujinimo darbus planuoja atlikti per 10 mėnesių.

Įgyvendinus projektą, planuojama pasiekti C energinio naudingumo klasę, šiuo metu ji yra F. Skaičiuojama, jog tai įstaigai leis sutaupyti apie 45 proc. šilumos energijos.

Visus numatytus atnaujinimo darbus planuojama įgyvendinti iki 2023–2024 m. teatrinio sezono pradžios.

Reikšmingų rekonstrukcinių pokyčių kitąmet laukiama ir teatro orkestro ložėje: balandį turėtų startuoti jos atnaujinimo bei pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams darbai.