Statybų sektoriuje kokybės valdymo iššūkių vis dar pasitaiko – kartais dėl sudėtingos procesų grandinės, nepakankamo susiderinimo ir neaiškių atsakomybės ribų kyla klaidų. Technologijos, tokios kaip BIM ir skaitmeniniai įrankiai, padeda geriau valdyti projektus ir mažinti klaidų riziką. Vis dėlto tik kuriama prevencijos kultūra leidžia užtikrinti kokybės standartų laikymąsi ir išvengti klaidų dar prieš joms atsirandant.
Mindaugas Jurkuvėnas, „Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui. Nuotraukos autorius – R. Zakšenskas
Vienas neaiškumas – ir nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų. Nors statybų sektorius sparčiai modernėja, kokybės valdymas išlieka viena silpniausių jo vietų, kurioje pasitaiko klaidų. Tačiau ekspertai sutaria, kad klaidų tikimybę gali sumažinti prevencija bei skaitmeninės technologijos.
„Statybose nėra smulkmenų – kiekviena klaida turi savo kainą. Nuostolių mastas labai priklauso nuo klaidos ir projekto tipo. Mažesnės apimties brokas, pavyzdžiui, netinkamai atlikti apdailos darbai, gali lemti kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų. Tačiau rimtesnės klaidos gali tapti šimtatūkstantinėmis problemomis. O kai objektai priduodami su broku – tiek rangovas, tiek užsakovas susiduria su nemalonumais ir papildomais rūpesčiais“, – sako Mindaugas Jurkuvėnas, generalinio rangovo „Infes“ statybos direktoriaus pavaduotojas kokybės valdymui.
Jo teigimu, dažniausiai nuostoliai susiję ne tik su papildomomis medžiagų ar darbo sąnaudomis, bet ir su laiko praradimu, reputacijos žala ar net rizika prarasti būsimus projektus. „Pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad jau pastatyto pastato konstrukcijų jungiamieji varžtai neatitinka reikalavimų, jų keitimas reikalauja ardyti sienas, koreguoti darbus ir viską atstatyti“, – priduria ekspertas.
Tokios klaidos – ne pavienės. Statybose jos kartojasi dėl tų pačių sisteminių spragų: prasto planavimo, neaiškių atsakomybių ir klaidų nepastebinčios kontrolės. „Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių – kai kuriais atvejais projektiniai sprendiniai būna tarpusavyje nesuderinti – tuomet statybvietėje dirbanti komanda turi ieškoti sprendimų vietoje, kas gali sukelti rizikų kokybei. Pavyzdžiui, pažymėta siena, bet neaišku, kaip ją pritvirtinti – iš kokių medžiagų, kokiais tvirtinimo elementais. Statybininkas tada sprendžia pats – vienaip daro viename objekte, kitaip – kitame“, – atkreipia dėmesį M. Jurkuvėnas.
Klaidų grandinę dažnai papildo ir projekto dalių nesuderinamumas. Pasak M. Jurkuvėno, didesnio masto projektuose gali pasitaikyti sudėtingų situacijų, kai architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai tarpusavyje nesutampa – tuomet statybvietėje išlenda sistemų susikirtimai, kurių dokumentacijoje tiesiog nebuvo numatyta, todėl labai svarbu bendradarbiauti. „Papildomų klaidų gali kilti, kai projekte naudojama informacija nebūna laiku atnaujinta arba ne visus pasiekia naujausia dokumentacijos versija. Skubėjimas, nepakankama patirtis ar darbas su neaktualia projekto versija irgi gali lemti neteisingus sprendimus“, – pabrėžia jis.
„Be to, realybėje dažnai nepaisoma technologinės darbų sekos, todėl net naudojant kokybiškas medžiagas rezultatas gali būti prastas. Prie to prisideda ir tai, kad kai kuriais atvejais kokybės kontrolės procesai būna formalūs, todėl svarbu siekti sisteminio ir nuoseklaus vertinimo kiekviename etape. Jei darbai vertinami tik popieriuje, klaidos lieka nepastebėtos. Reali kontrolė turi būti sisteminė, o ne atsitiktinė – kiekvienas mazgas, kiekvienas sprendimas turi būti tikrinamas realiu laiku“, – akcentuoja M. Jurkuvėnas.
Technologijos mažina klaidų riziką ir formuoja kokybės kultūrą
Pasak eksperto, šiandienos technologijos leidžia išvengti daugelio klaidų, kurios anksčiau buvo įprastos statybose. Viena pagrindinių priemonių – statybų informacinis modeliavimas (BIM). „Šis įrankis leidžia dar projektavimo stadijoje vizualiai patikrinti, ar architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai tarpusavyje dera, ir iš anksto identifikuoti galimus konfliktus, pavyzdžiui, kai konstrukcija kertasi su inžineriniais tinklais“, – sako M. Jurkuvėnas.
Modernios skaitmeninės priemonės, tokios kaip dronai, 3D skenavimas ar lazeriniai matavimo įrenginiai, leidžia sumažinti ir geometrinius netikslumus. „Jie tiksliai fiksuoja statinio geometriją ir leidžia vertinti montavimo kokybę realiu laiku“, – aiškina ekspertas. Anot jo, skaitmeninė dokumentų valdymo sistema taip pat padeda išvengti nesusipratimų, kai visi dalyviai dirba su ta pačia, aktualia projekto versija, mažėja klaidų rizika dėl pasenusios informacijos.
Svarbus vaidmuo tenka ir procesų standartizavimui. „Turime aiškiai apibrėžtus kontrolinius taškus, veikia vidinės kokybės patikros sistemos, naudojami skaitmeniniai patikros lapai – visa tai leidžia laiku pastebėti nukrypimus nuo technologinių reikalavimų ir greitai juos ištaisyti“, – sako M. Jurkuvėnas. Jo teigimu, mobiliosios aplikacijos leidžia statybvietės komandai operatyviai dalintis informacija, pažymėti problemas ir sekti jų sprendimo eigą.
Vis dėlto, jo nuomone, vien technologijų nepakanka. „Būtina ir aiški komunikacija tarp visų projekto dalyvių, kvalifikuoti darbuotojai ir sąmoningas požiūris į prevenciją kiekviename etape“, – reziumuoja M. Jurkuvėnas.
Kokybės valdymas privalo tapti standartu
Lietuvoje kokybės kontrolės svarba statybų sektoriuje jau nekelia abejonių – tiek užsakovai, tiek rangovai vis dažniau kelia aukštesnius reikalavimus ne tik galutiniam rezultatui, bet ir pačiam procesui. Vis dėlto, kaip pastebi M. Jurkuvėnas, praktinis kokybės procesų įgyvendinimas dar nevienodas. „Vienos įmonės taiko pažangius, sisteminius sprendimus, o kitur kokybės kontrolė vis dar suvokiama kaip formali pareiga, o ne vertės kūrimo dalis“, – sako jis.
Didžiausias iššūkis, pasak pašnekovo, ne klaidų fiksavimas, o gebėjimas jų išvengti iš anksto. „Prevencijai reikia ne tik skaitmeninių priemonių, bet ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės kultūros visame projekte – nuo pirmųjų brėžinių iki paskutinio varžto. Viena iš sričių, kur Lietuva turi galimybę augti – tai sisteminis požiūris į kokybės valdymą, kurį sėkmingai taiko daugelis Vakarų Europos šalių. Pažangių šalių patirtis rodo, kad toks požiūris į kokybę veikia geriausiai tuomet, kai kiekvienas dalyvis žino savo atsakomybę. Skandinavijoje atsakomybės aiškiai paskirstytos kiekviename etape – ten kokybės kontrolė prasideda dar prieš pradedant darbus statybvietėje. Toks modelis padeda išvengti nereikalingų taisymų jau vykstant statybai“, – sako ekspertas.
Tuo tarpu Vokietijoje ypatingas dėmesys skiriamas dokumentacijos tikslumui ir procesų atsekamumui, o Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose plačiai taikomas BIM, pasak atstovo, jau seniai peržengė vien projektavimo etapą – jis naudojamas ir statybos priežiūrai bei kokybės stebėsenai. „Lietuvoje pokyčiai vyksta, tačiau, esminis lūžis įvyks tik tada, kai kokybė bus vertinama ne kaip papildomas reikalavimas. Kokybės valdymas turi būti ne papildoma užduotis, o savaime suprantamas standartas. Tik tada statybos Lietuvoje taps ne improvizacija, o tiksliai valdomu procesu“, – apibendrina M. Jurkuvėnas.
