Projektavimo etapas dažnai nulemia didžiąją dalį būsimo projekto kokybės, kaštų ir rizikų. Tačiau praktikoje būtent šiame etape priimti sprendimai neretai tampa ginčų priežastimi vėlesniuose statybos proceso etapuose.
Mūsų generalinis direktorius Arvydas Markevičius dalijasi įžvalgomis, kodėl norint gerinti statybų procesą reikalingas požiūrio pokytis – didesnis dėmesys projektavimo kokybei ir aiškesnis atsakomybių pasidalijimas tarp visų projekto dalyvių.
Lietuvos statybų sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau kartu su augimu ryškėja ir pasikartojančios problemos – projektų vėlavimai, papildomi darbai, augančios sąnaudos bei ginčai tarp pagrindinių projekto dalyvių.
Tokiose situacijose dažnai pradedama ieškoti kaltųjų. Rangovas kaltina projektuotoją dėl nekokybiškų sprendinių, projektuotojas kaltina rangovą dėl netinkamo jų įgyvendinimo, o užsakovas lieka tarp dviejų pozicijų.
Vis dėlto esminis klausimas turėtų būti ne tai, kas kaltas, o kaip sukurti pasitikėjimu grįstą sistemą, kurioje kiekvienas statybos proceso dalyvis aiškiai prisiimtų atsakomybę už savo kompetencijos sritį.
Projektavimas – investicija į viso projekto sėkmę
Didžioji dalis sprendimų, kurie vėliau lemia statinio kokybę, projekto terminus, kainą ir galimas rizikas, priimami būtent projektavimo metu. Šiame etape formuojami esminiai sprendiniai: statinio funkcionalumas, konstrukciniai sprendimai, inžinerinių sistemų veikimas, technologiniai mazgai bei projekto įgyvendinimo procesas.
Todėl projektavimas neturėtų būti vertinamas tik kaip viena iš projekto sąnaudų eilučių. Tai yra viena svarbiausių investicijų, leidžiančių sumažinti neapibrėžtumą ir užtikrinti sklandesnį statybos procesą.
Praktika rodo, kad projektavimo paslaugų pasirinkimas vien pagal mažiausią kainą dažnai tampa brangia statyba. Nepakankamai išbaigti ar nesuderinti sprendiniai statybų metu gali virsti papildomais darbais, projekto koregavimais, terminų pratęsimais ir konfliktais tarp projekto dalyvių.
Užsakovo vaidmuo – tinkamai suformuoti projekto pradžią
Kokybiškas projektas prasideda nuo kokybiškos projektavimo užduoties. Užsakovo atsakomybė nėra tik pasirinkti projektuotoją ar rangovą. Ne mažiau svarbu aiškiai apibrėžti projekto tikslus, lūkesčius ir reikalavimus bei profesionaliai valdyti projektavimo procesą.
Kuo aiškesnė projektavimo užduotis ir kuo daugiau dėmesio skiriama sprendinių suderinimui ankstyvoje projekto stadijoje, tuo mažiau neapibrėžtumo lieka vėlesniuose etapuose.
Projektuotojo atsakomybė – parengti projektą realiai statybai
Projektavimo atsakomybė neturėtų baigtis statybą leidžiančio dokumento gavimu. Projektas turi būti ne tik formaliai tinkamas leidimų procedūroms, bet ir praktiškai įgyvendinamas statybvietėje. Tai reiškia, kad sprendiniai turi būti techniškai pagrįsti, tarpusavyje suderinti, pakankamai detalūs ir parengti realiai statybai.
Kokybiškas projektas padeda išvengti ne tik techninių problemų, bet ir nereikalingų kaštų bei konfliktų tarp projekto dalyvių.
Projektavimo trūkumai neturi tapti generalinio rangovo atsakomybe
Generalinio rangovo pagrindinė užduotis – profesionaliai įgyvendinti parengtą projektą. Tačiau praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai statybų metu rangovui tenka spręsti projektavimo klausimus, rengti papildomus sprendinius ar kompensuoti nepakankamai išbaigto projekto trūkumus.
Generalinis rangovas neturėtų tapti papildomu projektuotoju statybvietėje. Jeigu problema atsirado projektavimo etape, atsakomybė už jos sprendimą turi likti ten, kur ji atsirado. Aiškus atsakomybės pasidalijimas leidžia kiekvienam proceso dalyviui efektyviau atlikti savo darbą.
Reikia stiprinti projektavimo organizacijų atsakomybę
Šiandien generaliniai rangovai turi atitikti įmonėms keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir įrodyti savo organizacinius pajėgumus, nes jie atsako už statybos darbų atlikimą. Natūraliai kyla klausimas – jeigu projektavimo sprendiniai lemia visą tolesnį statybos procesą, ar neturėtume daugiau dėmesio skirti ir projektavimo organizacijų gebėjimui užtikrinti šių sprendinių kokybę?
Jeigu pripažįstame, kad projektavimas yra viena svarbiausių statybos proceso grandžių, verta svarstyti projektavimo įmonių kvalifikacijos vertinimo modelio atkūrimą arba sukurti šiuolaikišką jo atitikmenį. Tai leistų vertinti ne tik individualių specialistų, bet ir pačios organizacijos kompetenciją bei gebėjimą užtikrinti kokybiškus projektavimo procesus – kokybės valdymo sistemas, projektų koordinavimą, BIM kompetencijas, techninės peržiūros procesus, projektų valdymo pajėgumus.
Tai nėra siūlymas didinti biurokratiją – tai siūlymas stiprinti kokybės ir atsakomybės kultūrą, nes šiandien statybų sektoriui reikia ne daugiau kaltinimų, o aiškesnio atsakomybės modelio. Tik jis gali padėti sumažinti ginčus, sutrumpinti projektų įgyvendinimo terminus ir didinti statybų kokybę.
