- „Infes“ šiemet planuoja pasiekti 90–100 mln. Eur apyvartą.
- Bendrovė ketina ne tik dirbti su viešojo sektoriaus užsakymais, bet ir pati pradėti plėtoti NT projektus.
- Įmonės pelningumas siekia 7%. Vadovas atskleidžia, kaip tai pasiekiama.
„Mūsų tikslas – būti lyderiaujančia įmone Lietuvoje, o vėliau – Baltijos šalyse“, – VŽ sako Arvydas Markevičius, Vilniaus statybos UAB „Infes“ direktorius.
Įmonė, dirbanti su viešojo sektoriaus užsakymais, 2022 m. pasiekė 54 mln. Eur apyvartą, 32% didesnę nei 2021 m., o ikimokestinį pelną per metus augino 27% ir uždirbo 3,8 mln. Eur. Ikimokestinis pelningumas siekė 7%.
Šiemet bendrovė planuoja gauti 90–100 mln. Eur pajamų. Pasak jos direktoriaus A. Markevičiaus, tai ir pavyks pasiekti, nes priešingu atveju jie neįvykdytų savo įsipareigojimų. Vadovas pristato ir jau dėliojamus tolesnius planus: „Infes“ tikisi kitąmet pradėti pati vystyti nekilnojamojo turto (NT) projektus.
„Esame augimo stadijoje, susiduriame su iššūkiais, kurių būna tokioje stadijoje. Stengiamės mažinti darbuotojų kaitą, bet ieškome naujų darbuotojų. Vadovaujantis personalas kaip ir stabilizavosi. Siekiame ir toliau būti kokybiškas generalinės rangos paslaugas, projektų valdymą teikianti įmonė“, – tikslus vardija A. Markevičius.
Pradėkime nuo praėjusių metų rezultatų. Kaip juos vertinate, ar pavyko susidoroti su visais iššūkiais?
Vertinu gerai. Gal ne viską, ką planavome, pasiekėme, nes iššūkių buvo: karas, COVID-19, medžiagų kainų nestabilumas, sutarčių indeksavimai. Tos bėdos tokios pat, kaip ir visų statybininkų. Bet daugmaž susitvarkėme ir judame į priekį.
Jūsų įmonė išsiskiria iš kitų aukštu pelningumu. Kas tai lemia?
Skaitome sutartis, formuojame komandas, skiriame laiko pasiruošti objektams, stengiamės juos padaryti laiku, bet neskubame, žiūrime, kad projektai būtų tvarkingai paruošti.
Mes neturime dirbti ant ribos, kad vos nutikus kokiai nors nelaimei visi užsidarytume. Mes, visi statybininkai, turime gauti teisingą atlygį, o ne su 2–3% pelningumu dirbti. Lietuvoje daug bankrutuojančių statybos įmonių. Kodėl? Tai dėl mažiausios kainos pirkimų. Kaip maži tiekėjai gali pastatyti už tokias mažas kainas? Didesnės bendrovės, kurios neturi daug darbų, bet bando dirbti pernelyg mažomis kainomis, ištikus kokiai bėdai, nebeturi lašinių, iš ko gyventi.
Bet ir didžioji dalis jūsų objektų yra iš valstybinio sektoriaus. Kaip jūs išvengiate mažiausios kainos konkursų rizikų?
Mes skaičiuojame, vertiname visas rizikas, imamės tik pelningų objektų.
Su kokiais objektais šiuo metu dirbate?
Mes dirbame visoje Lietuvoje. Šiemet baigiame Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją. Tai įspūdingi pastatai, įspūdingi interjerai, žmonėms atversime kultūrines erdves.
Pradėjome daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybas, beveik 30 mln. Eur vertės. Ir mums svarbus, ir visam regionui svarbus objektas.
Taip pat šiemet baigsime policijos komisariatą Vilniuje, Sietyno gatvėje. Prieš 2–3 metus svajojau, kad galėtume rekonstruoti Televizijos bokštą, šiemet dėl to pasirašėme sutartį.
Kaip atrodo jūsų darbų portfelis 2024 metams?
Turime jau užsakymų, bet dar renkamės portfelį. Esame nusimatę 20% augimą.
Nuo rudens žadame eiti į NT vystymą. O kitą pavasarį jau tai daryti aktyviai. Kol kas dar turime pakankamai darbo su viešuoju sektoriumi. Suprantame, kad vien tik su juo nedirbsi, todėl norime dirbti ir su privačiu sektoriumi. Dairomės į NT. Dairomės sklypų, pradėsime vystyti ir savo NT objektus.
Turime biurą Vilniuje, planuojame atidaryti biurus Kaune ir Klaipėdoje.
Kokių saugiklių po praėjusių metų medžiagų kainų kilimo nusimatėte?
Dabar jau visos naujos sutartys indeksuojamos. Taip mes apsisaugojome nuo kainų kilimo, o užsakovai – nuo kainų kritimo.
Kaip sekėsi sudaryti tokias sutartis?
Kadangi dirbame su viešuoju sektoriumi, valstybės požiūris yra, jog reikia padėti statybininkams, o ne juos skriausti. Bet dėl kai kurių sutarčių kovojome net pusę metų, realiai stabdėme darbus, nieko nedarėme. Tikrai nebuvo taip, kad per savaitę pasirašėme indeksavimo sutartis. Buvo atvejų, kai dėl indeksavimo sutarėme lapkritį, o sutartį pasirašėme tik liepą.
Padėjo tai, kad turime nemažai objektų, ir jie dengia vienas kitą.
Supratimas, jog indeksacija yra naudinga, užsakovams atėjo ne iš karto. Dabar jau aišku, kad mes negalime finansuoti statybos, jeigu ji pabrango 25% per metus. Mes nedirbame su tokiomis maržomis. O pačias sutartis įvairiai indeksavome: vienas po 10%, kitas po 15%, turim ir 20% nusimatę.
Kas labiausiai lėtina darbų tempą?
Finansavimas. Jei iš karto visur visą finansavimą pavyktų gauti, visur statybos greitai baigtųsi. Gargždų sporto centrą galėtume per dvejus metus pastatyti.
Neaiškus valstybinių objektų finansavimas trukdo planuoti vykdymą, nes ne visada aišku, kiek pinigų bus skirta. Statybos tada greičiau vyktų, jos būtų kokybiškesnės, išvengtume konfliktų.
Taip pat projektų kokybė. Norisi, kad užsakovai žiūrėtų, ką nusiperka, kad mums, statybininkams, būtų aiškūs projektai, ką statyti, ir nereiktų vėliau jų ilgai koreguoti ar taisyti.
Dažnai tenka dėl konfliktų su užsakovais aiškintis teismuose?
Visko būna. Susitarimas duoda daugiau naudos negu teismas. Konfliktų kyla, bet mes stengiamės ir su komanda dirbti, kad susitartume, ir bandome užsakovams tai paaiškinti, jog tą požiūrį mums visiems reikia keisti. Ne teismai turi spręsti, o mes visi turime susitarti. Teismai turi įsijungti tada, kai yra daromi piktybiniai veiksmai, bet ne ten reikia aiškintis indeksavimo klausimus.
Tam yra vadovai, kurie turi prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus. Yra bendra problema valstybiniame sektoriuje, bijojimas prisiimti atsakomybę.
Rekomenduoju užsakovams įgyti projektų valdymo kompetencijų, kad tarnautojai mokėtų prižiūrėti statomus objektus, nes tai padėtų bendradarbiauti, greičiau pavyktų išspręsti kilusias problemas.
Brangsta skolinimasis. Kokių iššūkių jums tai kelia?
Mes stengiamės gyventi be pasiskolintų pinigų. Aišku, tai aktuali problema dėl bendros ekonomikos būklės. Bet kadangi planuojame eiti į NT rinką, stebime viską, kas susiję.
Apskritai sektorius auga kiekvienais metais. Gal butų kiek apstojusi, bet viešojo sektoriaus, atsinaujinančios energetikos objektų statyba toliau vyksta.
Įmonei sausį suėjo 10 metų. Ar jaučiate brandą?
Ne. Esame augimo stadijoje, susiduriame su iššūkiais, kurių būna tokioje stadijoje. Stengiamės mažinti darbuotojų kaitą, bet ieškome naujų darbuotojų. Vadovaujantis personalas kaip ir stabilizavosi. Bet ir toliau siekiame būti kokybiškas generalinės rangos paslaugas, projektų valdymą teikianti įmonė
Taip susiklostė: sausį atšventėme 10 metų, atsinaujinome prekių ženklą, perėjome į naują biurą, gerinome darbo sąlygas.
Dabar siekiame pritraukti naujų darbuotojų, prisiimti daugiau projektų, didinti žinomumą. Tikrai planuojame plėsti įprastinę veiklą, ieškoti naujų sričių, didinsime apyvartą, didinsime pelną. Eisime į privatų sektorių.
Mūsų tikslas – būti lyderiaujančia įmone Lietuvoje, o vėliau – Baltijos šalyse.
Kaip sekasi ieškoti darbo jėgos?
Pavyksta darbuotojų rasti, nes statome vis daugiau objektų, dalis jų apskritai vienetiniai Lietuvoje. Bet, kaip ir visiems, trūksta projektų vadovų, inžinierių, statybos vadovų. Dėl to labai koncentruojamės į žmones, į jų gerovę, sieksime bendradarbiauti su universitetais ir kolegijomis.
