Kasmetiniame portalo „Verslo žinios“ sudarytame Lietuvos verslo lyderių 500-uke (LVL 500) pasiekėme įspūdingą rezultatą – iš 83-ios vietos pakilome net į 12-ąją!
Šis šuolis įrodo mūsų komandos atkaklumą, kryptingą darbą ir gebėjimą augti įvairiomis rinkos sąlygomis. LVL 500 reitingas vertina ne tik finansinius rodiklius, bet ir platesnius sėkmės kriterijus: veiklos efektyvumą, vertę darbuotojams, tvarumo politiką, skaidrumą bei indėlį į verslo bendruomenės plėtrą.
Dar daugiau – jei vertintume tik „Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos“ sektoriuje veikiančias įmones, „Infes“ užimtų net 2-ąją vietą! Tai puikus įrodymas, kad mūsų veikla prisideda prie modernesnės, kokybiškesnės ir tvaresnės statybų rinkos augimo.
Didžiausias AČIŪ visai „Infes“ komandai ir mūsų partneriams – šis laimėjimas yra mūsų visų bendras pasiekimas!
Daugiau apie konkurencingą Lietuvą kuriančius lyderius paskaityti galite žemiau esančiame „Verslo žinių“ straipsnyje.
LVL 500 reitingas: įmonės, kurios kuria konkurencingą Lietuvą
Išaugęs pelningumas – efektyvesnės veiklos rezultatas
Naujausio Lietuvos verslo lyderių reitingo (LVL 500), kurį jau septintą kartą skelbia „Verslo žinios“, viršūnėje – bankininkai ir draudikai, telekomunikacijų, inovatyvios pramonės bendrovės. Į pirmąjį dešimtuką įsiveržė kurį laiką įspūdingų rezultatų nedemonstravę statybų sektoriaus atstovai. Tarp lyderių šiemet matome ir reitingo naujoką – startuolį „Vinted“.
„Verslo žinių“ analitikų sudaromas LVL 500 reitingas ypatingas – jis atsižvelgia ne tik į įmonių pajamų bei pelno augimą, bet ir į kitas verslo lyderiams būdingas savybes.
Įmonės vertinamos ir pagal veiklos efektyvumą, darbuotojams sukuriamą naudą, tvarumo politiką, skaidrumą, indėlį ugdant verslo bendruomenę.
Pavyzdžiui, sudarant reitingą, atsižvelgta ir į bendrovės atvirumą, komunikuojant apie savo patirtį, ir jos reputaciją – vienas vertinimo rodiklių yra pritrauktas VŽ skaitytojų dėmesys tiek teigiamame, tiek neigiamame kontekste.
Todėl tarp LVL 500 reitingo lyderių matome nebūtinai didžiausias Lietuvos bendroves, o tas, kurios diegė sprendimus, padidinusius veiklos efektyvumą, sėkmingai pasinaudojo rinkos situacija, skyrė dėmesio tvarumui, dosniau dalijosi uždarbiu su darbuotojais, vadovavosi skaidrumo bei socialinės atsakomybės principais.
Vertinant įmones, buvo atsižvelgiama į 2023 m. finansinius rezultatus ir įvairius praėjusių metų rodiklius.
Konkurencingumo pagrindas
„Džiugu matyti, kad Lietuvoje keičiasi supratimas apie verslą ir valstybę. Šiandien ir verslas, ir valdžia sutaria, kad be stiprios efektyvios valstybės neturėsime konkurencingo verslo, o be konkurencingo verslo – neturėsime stiprios gerovės valstybės“, – sako Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius.
Verslo misija nėra vien uždirbtas pelnas, ji – daug sudėtingesnė ir apima gerokai daugiau komponentų, pabrėžia jis.
„Verslui tenka itin sudėtinga užduotis nuolat auginti vertę visoms suinteresuotoms grupėms – visuomenei, darbuotojams ir akcininkams“, – konstatuoja U. Jankauskas.
LVL 500 reitingo, kurį, pasitelkę įvairius duomenis, sudaro „Verslo žinių“ analitikai, tikslas ir yra įvertinti, kurioms Lietuvos įmonėms pavyko geriausiai susidoroti su šia kompleksine užduotimi.
„Drįsčiau galvoti, kad šias LVL 500 įmones galima pavadinti konkurencingos Lietuvos pagrindu ir pavyzdžiu visam verslui“, – sako U. Jankauskas.
Pasak Arūno Janeliūno, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovo, 2023-ieji Lietuvos verslo lyderiams buvo geresni už ankstesnius metus – pirmiausia dėl padidėjusio jų pelningumo, kuris liudija apie efektyvesnę veiklą.
„Lyderių 500-uko vidutinės pajamos pakilo nedaug – nuo 73,5 mln. Eur iki 74 mln. Eur. Tačiau vidutinis jų pelningumas didėjo nuo 7,8% iki 8,6%. Todėl nenuostabu, kad būtent šios bendrovės nusipelnė verslo lyderių titulo“, – sako A. Janeliūnas.
Šių metų LVL 500 lyderiu tapęs „Luminor Bank“ ir anksčiau rodė puikius rezultatus, ne vienus metus buvo pirmame reitingo 10-uke, atkreipia dėmesį analitikas.
„Matome, kad finansų ir draudimo rinka Lietuvoje išlaiko pagreitį – pirmame reitingo dešimtuke matome ir „Lietuvos draudimą“ bei „Swedbank“, nedaug nuo jų atsilikęs ir Šiaulių bankas“, – vardija jis.
Į pirmąjį reitingo dešimtuką sugrįžo ir du nuolatiniai telekomunikacijų rinkos konkurentai – „Telia Lietuva“ ir „Tele2“. Dešimtuke matome ir tris statybų sektoriaus atstovus – estų kapitalo „Merko statybą“ bei UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“. Tik per žingsnį nuo jų atsilieka 12-ą vietą užėmusi statybų UAB „Infes“ .
Aukštoje 4-oje vietoje šiemet yra lazerių bei jų sistemų gamybos UAB „Light Conversion“, tai vienintelė į reitingo 10-uką patekusi pramonės įmonė.
Sėkmė lydi aktyvius
„Luminor Bank“ Lietuvos skyrius, pernai LVL 500 reitinge užėmęs 6-ą vietą, šiemet užkopė ant reitingo pakylos. Per 2023 m. gerokai išaugo banko pajamos ir pelnas, o pelningumas sudarė 41,5%.
Pasak Jono Urbono, „Luminor“ banko vadovo Lietuvoje, geriems rezultatams įtakos turėjo ir verslo aplinka, ir aktyvūs paties banko veiksmai.
Jis primena: 2023-iaisiais rinkoje ryškiai jautėsi neužtikrintumas dėl geopolitinės padėties, o Baltijos šalims tai buvo prisitaikymo metai, nes lėtėjo ryšiai su išorės partneriais, keitėsi vidaus sąlygos. Tai, pasak jo, buvo matyti ir iš banko klientų elgsenos.
„Įmonės atsargiau vertino investicijas, mieliau rinkosi palaikymo, o ne plėtros finansavimą. Gyventojai, pradžioje susilaikę nuo ilgalaikių investicinių sprendimų, tik metų pabaigoje tapo pozityvesni ir naujų būsto paskolų paklausa kiek atsigavo. Kita vertus, gerokai išaugo klientų indėliai“, – 2023-iųjų aplinką apibūdina J. Urbonas.
Atsižvelgdamas į situaciją, „Luminor“ 2023 m. daug dėmesio skyrė IT infrastruktūrai, sustiprino saugumo ir atitikties sistemas.
„Investavome į paslaugų patogumą, pavyzdžiui, sudarėme galimybę gyventojams banko klientu tapti nuotoliniu būdu. Ir tai buvo viena priežasčių, lėmusių aktyvių klientų skaičiaus augimą“, – vieną pasiteisinusių sprendimų mini J. Urbonas.
Tempo „Luminor“ bankas nemažino ir praėjusiais metais, tam buvo palankios ir išorės sąlygos. Pasak J. Urbono, 2024 m. Lietuvos ekonomika demonstravo ypatingą atsparumą, vartotojų lūkesčiai augo, o tai atsispindėjo ir būsto paskolų rinkoje – „Luminor“ Lietuvoje naujai išduotų būsto paskolų apimtis išaugo 30%, palyginti su 2023-iaisiais.
Anot J. Urbono, ryškiai pagerėjo ir klientų pasitenkinimo rodikliai, taigi, banko pastangos greitai prisitaikyti prie individualių poreikių buvo pastebėtos ir įvertintos.
Laisvė priimti sprendimus
Greičiau judėti į priekį labai padeda ir „Luminor“ pasirinktas veiklos modelis, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į vietos rinkos aktualijas, tvirtina J. Urbonas.
„Esame nepriklausomas bankas Baltijos šalyse, o tai reiškia, kad visus tiek verslo, tiek klientų aptarnavimo sprendimus priimame patys, atsižvelgdami į vietos rinkos aktualijas. Tai, kad esame nepriklausomi nuo sprendimų ne namų rinkose, leidžia mums veikti greičiau“, – aiškina jis.
Dar vienas „Luminor“ pranašumas, anot jo, yra darbas mišriose komandose – kolegos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos yra vienos organizacinės struktūros dalis, tad galima remtis visų trijų šalių geriausių specialistų pajėgumais.
„Didžiuojuosi kultūra, kurią visiems drauge pavyko sukurti. Nuolat tobulėjame ir augame, kad kurtume banką savo klientams – pagal jų poreikius, siekdami geriausiai atstovauti jų interesams“, – sako J. Urbonas.
Pasak „Luminor“ banko vadovo Lietuvoje, prasidėję 2025 m. leidžia tikėtis tolesnio sveiko ir subalansuoto Lietuvos ekonomikos augimo, tai turės teigiamos įtakos ir banko veiklai.
„Lietuvoje verslas yra gerai diversifikuotas, plėtojame pramonę, informacines technologijas, paslaugų sektorių, energetiką, nekilnojamąjį turtą. Tačiau vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad esame maža, progresyvi šalis, kuri geba judėti greičiau nei kitos“, – Lietuvos pranašumą mini jis.
„Vinted“ sėkmės formulė
Antroje šių metų LVL 500 reitingo vietoje – lietuvių įkurta UAB „Vinted“, priklausanti tarptautines internetinių naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformas valdančiai „Vinted“ grupei.
„Vinted“ prekių ženklas puikiai žinomas visoje Europoje, tačiau nuolat investavusiam į plėtrą startuoliui 2023-ieji buvo pirmieji pelningi metai. Todėl į ankstesnius LVL 500 reitingus jis nepakliūdavo.
Tais metais „Vinted“ pajamos išaugo daugiau nei 50%, iki 523 mln. Eur, o 45,5 mln. Eur ikimokestinį nuostolį pakeitė 42,8 mln. Eur ikimokestinis pelnas.
„Vinted“ yra ir pirmasis Lietuvos vienaragis – pernai užbaigusi esamų investuotojų ir darbuotojų akcijų pardavimą, šio sandorio metu „Vinted“ pardavė akcijų už 340 mln. Eur, o įvertį kilstelėjo iki 5 mlrd. Eur.
„2023 m. „Vinted“ platforma pasiekė stiprių rezultatų – pagreitinome pristatymo paslaugų plėtrą su logistikos verslu „Vinted Go“ ir žengėme pirmuosius žingsnius į mokėjimų ekosistemą. 2024 m. toliau siekėme savo misijos – paversti dėvėtus drabužius pirmuoju pasirinkimu, plėsdami veiklą geografiškai (įžengėme į tris naujas rinkas – Airiją, Graikiją ir Kroatiją) bei plėtodami kategorijas, pavyzdžiui, pristatydami elektronikos prekių segmentą. Taip pat toliau investavome į „Vinted Go“ augimą ir pradinius mokėjimo paslaugų vystymo etapus“, – svarbiausius momentus VŽ įvardija „Vinted“.
Ateities augimui „Vinted“ sako matanti galingą potencialą – dėvėtų prekių rinka, bendrovės vertinimu, tebėra gana nebrandus sektorius ir sudaro tik mažą visos mados rinkos dalį.
„Mūsų rezultatai 2023 m. parodė, kad esame šio didžiulį potencialą turinčio sektoriaus lyderiai. Daug metų investuojame kapitalą, siekdami didelės investicijų grąžos (ROI), ir nuolat atsižvelgiame į finansinį tvarumą. Tai puikus mūsų komandos atsidavimo ir įdėto darbo įrodymas, leidžiantis „Vinted“ tapti sėkminga platforma jos nariams. Be to, tai stiprus pagrindas tolesniam augimui“, – komentuoja bendrovė.
„Verslo žinios“ ir jų skaitytojai į „Vinted“ dėmesį atkreipė ir pernai, rinkdami Metų CEO. Šio apdovanojimo, kuris skiriamas vadovui, per metus sukūrusiam daugiausia vertės visuomenei, darbuotojams ir akcininkams, laimėtoju tapo UAB „Vinted“ direktorius Thomas Plantenga.
Puikūs „Lietuvos draudimo“ metai
Į trečią LVL 500 vietą šiemet pakilo AB „Lietuvos draudimas“ (LD), kurios pasirašytos draudimo įmokos per metus išaugo beveik 24%, iki 330 mln. Eur, ikmokestinis pelnas – 55%, iki 38 mln. Eur.
Pasak Kęstučio Šerpyčio, LD generalinio direktoriaus, 2023 m. draudimo bendrovė pasiekė išskirtinius pardavimo ir pelningumo rezultatus.
„Pirmą kartą buvo viršyta 300 mln. Eur pasirašytų įmokų suma. Privačių klientų segmente pardavimas labiausiai augo transporto, būsto ir asmens draudimo produktų srityse. Juridinių klientų segmente didžiausias augimas fiksuotas turto, sveikatos, transporto priemonių civilinės atsakomybės ir transporto draudimo produktų srityse“, – vardija LD vadovas.
Anot jo, tais metais draudikus smarkiai palietė kainų augimas, ypač didėjo statybų sektoriaus, automobilių detalių kainos, serviso darbų įkainiai. Po COVID-19 pandemijos atsinaujinus motorinių transporto priemonių rizikų žalų dažniui, drauge augo kone visų draudimo rūšių vidutinė išmoka – taip nutiko dėl vadinamosios žalų infliacijos veiksnio. Bet šiuos iššūkius pavyko sėkmingai suvaldyti.
„Tačiau, net ir turėdamas didžiausią ne gyvybės draudimo rinkos dalį, LD 2023 m. augimu lenkė rinką, o mūsų finansiniai rezultatai išliko stabiliai stiprūs. Šiuos iššūkius valdėme, pasitelkdami draudimo rizikos vertinimo priemones ir taikydami stipresnę išlaidų kontrolę. Kitas 2023 m. iššūkis buvo susijęs su palūkanų normų augimu ir vertybinių popierių rinkos nuosmukiu, todėl investavome atsargiai, diversifikuodami investicijas. Mūsų mokumo rodiklis 2023 m. išliko gana aukštas, todėl klientai gali jaustis saugūs“, – VŽ pasakoja K. Šerpytis.
2024 m. rezultatus LD skelbs kovą, tad K. Šerpytis gali kalbėti tik apie pirmųjų trijų praėjusių metų ketvirčių rezultatus.
Per šį laikotarpį LD toliau fiksavo augančią privačių ir verslo klientų draudimo įmokų apimtį, turėjusią įtakos pelningai įmonės veiklai. Bendrovės užimama ne gyvybės draudimo rinkos dalis Lietuvoje siekė 29,5% ir buvo didžiausia rinkoje, pabrėžia LD vadovas.
Jis vardija: per devynis mėnesius, skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d., LD pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos siekė 333 mln. Eur, įtraukiant ir bendrovės filialo Estijoje veiklos rezultatą – ji augo 8%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., kai ji sudarė 307 mln. Eur.
Grynasis „Lietuvos draudimo“ pelnas (įtraukus ir Estijos filialo rezultatus) per 2024 m. pirmuosius 9 mėnesius pasiekė 35 mln. Eur, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. grynasis bendrovės pelnas sudarė 25 mln. Eur.
„Nuoseklus draudimo įmokų apimties augimas ir sėkminga investicinė veikla buvo pagrindiniai pozityvaus veiklos rezultato varikliai“, – tvirtina K. Šerpytis.
Šiems metams LD, pasak jo, modeliuoja didesnį nei rinkos augimą įmokomis, pelningumo rodiklių išlaikymą, tolesnį kliento skaitmeninės patirties gerinimą.
Profesionalumas ir teisinga strategija
Šių metų LVL 500 ypatingas tuo, kad reitingo viršūnėje įsitvirtino kelios statybų ir NT plėtros įmonės. Aukščiausią tarp statybininkų 7-ą poziciją užėmė estų kapitalo įmonė „Merko statyba“. Bendrovės 2023 m. apyvarta sudarė 97,8 mln. Eur, beveik 39% daugiau nei metais anksčiau, o ikimokestinis pelnas išaugo 2,6 karto, iki 13,4 mln. Eur.
„Geriems rezultatams visada įtakos turi laiku priimami įmonės sprendimai ir teisingai pasirinkta strategija. Džiaugiuosi, kad dėl visos „Merko“ komandos profesionalumo pavyksta išlikti statybų rinkos lyderiais ir, svarbiausia, kokybiškai ir laiku įgyvendinti klientų užsakymus“, – VŽ kalba Saulius Putrimas, „Merko“ Lietuvoje vadovas.
Statybų rinka 2023–2024 m., anot jo, buvo gana palanki, nes pavyko išvengti rizikų, kurios dar 2022-aisiais atrodė sunkiai suvaldomos.
„Daugumos statybinių žaliavų, energijos resursų kainos stabilizavosi ir tapo labiau prognozuojamos, kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, metalų ar elektros energijai imlių gaminių, kainos, palyginti su 2022 m., net mažėjo. Tačiau nuolat brango darbo jėga, sumažėjo darbuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Darbo jėgos trūkumas išlieka vienas didžiausių iššūkių“, – pasakoja S. Putrimas.
Be to, nuo 2022 m. stabiliai auga sektoriai, kuriuose „Merko“ grupė turi ilgametės patirties, reikiamų pajėgumų ir žinių, – inžinerinės infrastruktūros projektai, tarp jų transporto, energetikos, gynybos. Gyvenamojo būsto sektorius, pasak S. Putrimo, pastaruoju metu taip pat rodo tvirtus atsigavimo ženklus.
Putrimo teigimu, praėjusieji metai „Merko statybai“ buvo ypač intensyvūs, vien iš generalinės rangos sutarčių bendrovės pajamos viršijo 270 mln. Eur.
„Tai buvo išties rekordinės darbų apimties metai. Statybos aikštelėse dirbo daugiau kaip 5.000 žmonių, išlieti 87 vėjo jėgainių pamatai, įrengta ir rekonstruota apie 125 km kelių, nutiesta 500 km kabelinių linijų – tai tik dalis skaičių, iliustruojančių „Merko“ Lietuvoje darbų mastą 2024-aisiais“, – vardija jis.
Jo teigimu, didžiausias praėjusių metų „Merko“ pasiekimas – tai, kad pavyko sėkmingai suvaldyti smarkiai išaugusį darbų mastą, darbus atlikti kokybiškai ir laikantis suplanuotų terminų.
„Iš kitos pusės – tokia darbų apimtis leido maksimaliai išnaudoti masto ekonomijos efektą, dėl tinkamo darbų organizavimo ir nepertraukiamo darbo buvo pasiektas maksimalus veiklos efektyvumas“, – priduria S. Putrimas.
2025 m. „Merko“ tęs darbus jau pradėtuose projektuose – vien pagal pasirašytas sutartis šiais metais jos dar laukia darbų už daugiau nei 100 mln. Eur, dalyvaus ir naujuose projektuose.
„Merko“ Lietuvoje dirba ir kaip NT vystytoja – projektuoja ir stato gyvenamuosius namus. Šiemet bendrovė pradeda darbus naujame projekte Šnipiškėse „Šnipiškių Urban“, taip pat statys ketvirto etapo namus jau kelerius metus bendrovės vystomame projekte „Vilnelės skverai“.
„Vidaus ekonomikos duomenys nuteikia pozityviai. Ekonomika stipri, gyventojų lūkesčiai optimistiniai, numatomos didelės investicijos į infrastruktūros sektorių – nuo „Rail Balticos“ iki gynybos projektų. Mažėjančios palūkanos skatina NT rinką“, – tolesnio augimo prielaidas vardija S. Purtimas.
